1. Šmaukštelti bizūnu
Europos Komisija yra ES normų ir vertybių sergėtoja, galinti kreiptis į ES teismą dėl konkrečių valstybių narių pažeidimų. Ji šia galia jau pasinaudojo dėl tam tikrų teisių apsaugos grupes spaudžiančių Orbáno įstatymų. Tačiau Komisija visgi nepaprašė teismo skubiai taikyti priemones neatitaisomai žalai išvengti, ir taipogi nesiėmė veiksmų dėl kitų rimtų problemų, kaip antai „specialaus imigracijos mokesčio“ – ne ko kita, kaip griežto žodžio laisvės ir kasdienės teisių gynėjų veiklos apribojimo. Dabar Komisijai reikia skubiai užsiauginti skūrą..
Vengrijos nepaprastosios padėties įstatymas bent dviejose vietose pažeidžia ES taisykles, kas leistų Europos Komisijai imtis veiksmų.
Kalėjimo baimė atgrasins žiniasklaidos atstovus, žurnalistus ir aktyvistus nuo darbo Vengrijoje, rašymo apie ją. Tai pažeidžia vidaus rinkos taisykles, o ypač teisę stabiliai arba laikinai pradėti ir vykdyti veiklą bet kurioje ES valstybėje (įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas). Kadangi tai kuruoja ES teisė nepaprastosios padėties įstatymas taipogi pažeidžia Pagrindinių teisių chartijos nuostatas dėl saviraiškos ir informacijos laisvių.
Platūs Orbáno įgaliojimai taipogi leistų šiam nepaisyti ES įstatymų nacionaliniu lygmeniu, pažeidžiant pagrindinį ES teisės viršenybės principą. Negana to, uždraudus papildomus rinkimus neribotam laikui, piliečiams būtų neleidžiama pasinaudoti tam tikromis ES teisės aktų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, teise kandidatuoti ir dalyvauti ES ar vietos rinkimuose.
2. Nukirsti finansavimą
Orbánui ES lėšos labai reikalingos tam, kad galėtų finansuoti savo oligarchus. Užsukus kranelį būtų daug sunkiau pelnyti jų nuolankumą. Europos Komisija siūlo sumažinti ES finansavimą šalims, kuriose yra rimtų teisinės valstybės spragų. ES Taryba ir Parlamentas privalo skubiai priimti šį pasiūlymą.
Laukdama sprendimo Europos Komisija gali pasinaudoti jau turimais įgaliojimais stabdyti ES struktūrinių fondų skyrimą vyriausybėms, kurios neturi tinkamų garantijų dėl teisėto lėšų panaudojimo. Komisija taipogi gali stabdyti finansavimą remiantis nuoširdaus bendradarbiavimo taisyklėmis. Visiškai aišku, kad Orbánas nusiteikęs aktyviai kenkti vienam pagrindinių ES tikslų (skatinti demokratiją, teisinės valstybės principus, žmogaus teisės ir kitas ES vertybes).
3. Ugdyti pagarbą demokratijai visuomenės lygmeniu
Nors reikia ir politinio spaudimo iš viršaus, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugoti neįmanoma be visuomenės palaikymo. „Teisės ir vertybių“ programa, kuri bus įgyvendinta ateityje, leistų ES remti visuomenę šviečiančias, mobilizuojančias, atsparumą išpuoliams prieš demokratiją ir pilietines laisves ugdančias teisių apsaugos grupes. Deja, Europos Komisijos siūlomas biudžetas yra per mažas – reikia arčiau 1,8 milijardo eurų, kaip siūlo ES Parlamentas.
4. Rimtai pažiūrėti į žiniasklaidos laisvę
ES dažnai kartoja, kad yra įsipareigojusi ginti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Tačiau jos pamėgtos stebėjimo priemonės ir ekspertų diskusijos neišgelbėjo nepriklausomos Vengrijos žiniasklaidos nuo Orbáno. ES gali imtis daugybės konkrečių veiksmų situacijai ištaisyti.
Europos Komisija galėtų priimti griežtas taisykles nepriklausomos žiniasklaidos apsaugai nuo dirbtinių ieškinių. ES galėtų skirti lėšų, kad atkurtų pliuralistinę, nepriklausomą ir laisvą žiniasklaidą visoje Sąjungoje. Komisija pasitelkti ES laisvosios rinkos konkurencijos taisykles ir bausti vyriausybes, kurios bando perimti žiniasklaidos priemonių kontrolę.
5. Pereiti prie sekančio 7 straipsnio etapo
ES sutarties 7 straipsnis leidžia taikyti griežtas politines ir ekonomines sankcijas ES vertybes pažeidžiančioms valstybėms narėms. Po Europos Komisijos nenoro imtis šių veiksmų, ES Parlamentas 2018 m. rugsėjo mėn. pradėjo procesą prieš Vengriją. Tačiau ES Taryboje užsitęsus diskusijoms, 7 straipsnio mechanizmas virto tuščia vieta. Komisija privalo užimti tvirtą poziciją ir Europos Parlamento pasiūlymą paremti medžiaga grįsta analize, kaip kad buvo su Lenkija. O vyriausybės turi baigti tuščiažodžiauti ir imti balsuoti dėl sankcijų, kurios priverstų Orbaną susimąstyti. Kompromisu nepavyko sustabdyti demokratijos griovimo.
Kas bus, jei ES ir vėl tylės?
Yra daug problemų su Vengrijos nepaprastosios padėties įstatymu. Jis leidžia Orbánui valdyti dekretais, be parlamento priežiūros. Orbánas taipogi gali savavališkai suspenduoti tam tikrus įstatymus. Nėra nurodyta nepaprastosios padėties pabaigos data, vyriausybė gali ją pratęsti kiek tik nori. Įstatymas taip leidžia įkalinti vyriausybę kritikuojančius žurnalistus ir aktyvistus.
Vengrijos pilietinių teisių apsaugos grupės labai susirūpinusios dėl nepaprastosios padėties įstatymo. Koronavirusas kelia daug iššūkių visuomenei ir, kaip jau aiškinome, vienintelis būdas su juo kovoti yra leisti žmonėms naudotis savo teisėmis, kad priverstų vyriausybę imtis tinkamų veiksmų. Demokratijos, pilietinių laisvių apribojimas tik atima iš visuomenės priemones, galinčias užtikrinti veiksmingus sprendimus pandemijos metu.
Žinant, kad Orbánas per 10 valdymo metų laipsniškai naikino demokratines normas, nenuostabu, jog, praėjus vos kelioms dienoms po tokio siaubingo įstatymo patvirtinimo, Vengrijos vyriausybė ėmėsi papildomų autoritarinių priemonių disidentams nutildyti ir žmogaus teisėms apriboti. Orbánas nori naujai suvaržyti paskutinius nepriklausomos žiniasklaidos likučius, jau bandė apriboti merų (vienintelių pozicijų, kurias pavyko laimėti opozicijai po nesąžiningų valstybinių rinkimų) galias. Orbánas net nebando slėpti, kad nepaprastosios padėties įstatymo įgaliojimais sieks kurstyti neapykantą mažumoms – jau pateiktas įstatymo projektas, kuris, be kita ko, Vengrijoje nepripažintų transseksualių asmenų statuso. Ir visa tai – vos per savaitę nuo naujojo įstatymo priėmimo.
Ar yra vilties?
Europos Taryba, Jungtinės Tautos ir ESBO yra viešai išreiškusios rimtą susirūpinimą dėl Vengrijos nepaprastosios padėties įstatymo. O kaip su ES?
ES Parlamento pirmininkas ir kai kurių valstybių narių vadovai (įskaitant ir Vokietijos Europos reikalų ministrą) yra kritikavę Vengriją. Vokietija po kelių mėnesių ims pirmininkauti ES Tarybai, tad tikėtina, kad 7 straipsnio fronte gali būti daugiau veiksmo, nei pirmininkaujant Bulgarijai, Kroatijai ir kitoms.
Kita vertus, 16-a bendrą deklaraciją dėl „tam tikrų“ skubių priemonių pasirašiusių vyriausybių pabijojo nukreipti pirštus į Vengriją. Pats Orbánas išsityčiojo iš jų baimės, kai vėliau deklaraciją pasirašė Vengrijos vardu. Tad neverta tikėtis, kad 7 straipsnius bus daug ko pasiekta.
ES Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimas dėl skubių priemonių taipogi buvo nukreiptas prieš Vengriją, tačiau pastaroji vėl nebuvo tiesiogiai įvardinta. Kyla klausimas, ar ES teisingumo ir teisinės valstybės komisaras Didier Reynders, anksčiau paskelbęs, kad vertins Vengrijos nepaprastosios padėties įstatymą, iš tikrųjų turi bosės pritarimą.
Ar ES pastangos vėl visus nuvils dėl politinių žaidimų? Orbánas vis dar priklauso Europos liaudies partijai (ELP), didžiausiai Europos Parlamento frakcijai. Jai priklauso ir Von der Leyen, ir buvęs Komisijos pirmininkas Junckeris.
O ar Orbánas galėtų išlėkti iš ELP? Frakcijoje pilna rimtų nesutarimų. Tačiau ELP nenori prarasti vietų Europos Parlamente. Galbūt tam prireiktų susitarimo tarp ELP ir kitų pagrindinių Parlamento politinių frakcijų – kad visos kartu atsisakytų niekadėjų iš savo gretų, tad niekas neišloštų. Tačiau tai būtų sunku suderėti.
#HumanRightsUnderCorona