Kas yra žodžio laisvė?
Mes bendraujame kalbėdami, rašydami, rengdamiesi, protestuodami ir daugeliu kitų būdų. Bendravimas – svarbi mūsų gyvenimo dalis, o tai, kaip laisvai galime bendrauti tarpusavyje, daro didelę įtaką visuomenei ir demokratijos tvirtumui. Žodžio laisvė iš esmės yra mūsų teisė bendrauti politiniais klausimais. Tai reiškia, kad bet kokie visuomenei svarbūs pareiškimai, kaip antai komentarai apie vyriausybės veiksmus, valstybės pareigūnams pareikšta kritika ar reikalavimai suteikti tam tikras teises, yra saugomi mūsų teisės į žodžio laisvę.
„Liberties“ komanda siekia užtikrinti žodžio laisvę tiek internete, tiek atsijungus nuo jo. Nors žodžio laisvė yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kuri daug ką apima, ji nėra beribė. Dauguma mūsų teisių turi būti balansuojamos tarpusavyje, kas reiškia, pavyzdžiui, kad asmuo negali žodžio laisve dangstyti neapykantos kurstymą ar kelti pavojaus kitiems. Dėl šios priežasties žodžio laisvė neapima neapykantos kalbų ir vaikų pornografijos. Kiti apribojimai, kaip antai autorių teisių saugoma medžiaga ar asmeninė informacija, žodžio laisvę apibrėžia siaurai ir proporcingai. Autorių teisių apsauga daugiausia skirta kūrėjų interesų gynimui. Niekas negali išleisti Hario Poterio knygos savo vardu ar sukurti apie jį filmą be autoriaus leidimo, tačiau cituoti kūrinius ar naudoti juos švietimo tikslais dažniausiai leidžiama taikant išimtis. Žodžio laisvę riboja ir teisė į privatumą. Daugeliu atvejų draudžiama skelbti jautrią asmeninę informaciją – pavyzdžiui, teisė į ligos istorijos konfidencialumą nugali žodžio laisvę. Balansą tarp teisių reikia atskirai nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.
Kodėl mes ėmėmis veiksmų šiuo klausimu?
Kai kurios ES valstybės negerbia žodžio laisvės. Kai kur viešosios žiniasklaidos kanalai spaudžiami, kad skelbtų vyriausybės naudingą informaciją. Kai kur žiniasklaida – tiek spauda, tiek televizija, tiek interneto portalai – reglamentuojama pernelyg griežtai. Tam tikri reikalavimai turinio atžvilgiu apsunkina žiniasklaidos darbą, kaip antai įpareigojimas pranešti apie aktualius įvykius arba reikalavimas tam tikrą dalį eterio laiko skirti veikalams iš Europos. Šie reikalavimai tinka visuomeninės žiniasklaidos priemonėms, tačiau mažos įmonės ir specializuotos svetainės neišgali jų vykdyti. Pernelyg griežtas reglamentavimas riboja nuomonių įvairovę, o tai jau kelia pavojų demokratijai.
Yra ir kitų netinkamo spaudos laisvės apribojimo pavyzdžių. Žiniasklaida padeda užtikrinti, kad politikai ir vyriausybės neišvengtų atsakomybės. Tačiau ji privalo remtis šaltiniais, kurie patys kartais turi nusižengti taisyklėms, neleidžiančioms jiems atskleisti informacijos apie korupciją ar kitokį piktnaudžiavimą. Tokius žmones vadiname informatoriais. Dažnai būtent jie, o ne tie, kurių nusižengimai yra iškeliami į dienos šviesą, yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Jei norime, kad žiniasklaida tinkamai informuotų visuomenę, privalome apsaugoti jos šaltinius. Negana to, yra numatyti policijos pareigūnų veiklos ar parlamento diskusijų filmavimo apribojimai, kai abu šie reiškiniai padeda užtikrinti jų atskaitomybę visuomenei.
Be to, pati ES riboja žodžio laisvę. Siūlomos Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos, Autorių teisių direktyvos ir Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso pataisos iš tiesų apriboja žodžio laisvę. Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje keliami griežti turinio reikalavimai internetu teikiamoms paslaugoms, tiek interneto portalams, tiek tokioms platformoms, kaip „YouTube". Autorių teisių direktyva įpareigoja su internetu dirbančias įmones imtis cenzūros – šalinti ar blokuoti turinį dėl autorių teisių pažeidimų pirma neaptarus klausimo su vartotoju. Elgesio kodeksas apskritai paveriča su internetu dirbančias įmones įkeliamo turinio prievaizdais. Tokių įmonių, kaip "Facebook" ar "Google", įpareigojimas cenzuoti turinį ne tik apsunkina jų darbą, tai taipogi neskaidriai apriboja žodžio laisvę. Verslo subjektams pagrindinių teisių apsauga nėra itin svarbi, tad kai reikia rinktis tarp verslo intereso pašalinti tam tikrą turinį ir įsipareigojimų žodžio laisvei, jiems mieliau tiesiog pašalinti potencialiai neteisėtą turinį.
Ką mes darome šiuo klausimu?
"Liberties" tikslas – užtikrinti, kad ES institucijos ir valstybių narių vyriausybės priimtų priemones žodžio ir spaudos laisvei plėtoti. Tai apima ir bandymus įtakoti teisės aktų (pavyzdžiui, Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos, Elgesio kodekso ir Autorių teisių direktyvos) reformas. Elgesio kodekso nuostatas dėl privačių bendrovių būtina perrašyti padedant žodžio laisvės gynėjams, o šiuo metu vykstančios diskusijos dėl autorių teisių reformos privalo subalansuoti žodžio laisvę su autorių teisių savininkų interesais. Negana to, reikia pakeisti Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje numatytus turinio reikalavimus. Taipogi manome, kad ES privalo priimti direktyvą dėl pranešėjų apsaugos.
Pernelyg didelio reglamentavimo reikia atsisakyti tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. "Liberties" kartu su savo tinklo narėmis sieks įtakoti sprendimų priėmėjus valstybėse narėse ir pačioje ES, kad būtų galima užkirsti kelią netinkamam vyriausybių ir valdžios institucijų kišimuisi.
Ateinančiais metais "Liberties" internetu skelbs viešas švietimo kampanijas apie žurnalistų ir jų šaltinių teises, interneto žodžio laisvės bylas ir teisę filmuoti pareigūnų darbą.