Tiesą sakant, esu šiek tiek pernelyg kruopšti. Kruopščiai aprašinėju savo finansais, turiu tvarkingai sutvarkytus aplankus diplomams ir ligoms. Jei norėčiau, galėčiau pasitikrinti, kaip vyko mano treniruotės per pastaruosius 7 metus bei koks buvo mano svoris kurią konkrečią dieną. Kai laikausi dietos, aprašinėju net savo maistą. Savo privataus gyvenimo perdaug neslepiu. Gana daug dalinuosi su draugais ir pažįstamais. Ir aš nesigėdiju dėl savo finansinės padėties (gerai, tikriausiai nereikėjo vasarį penkis kartus lankytis toje rankdarbių parduotuvėlėje), mitybos (prašau, nereikia minėti to didelio „Nutella“ stiklainio), svorio ar treniruočių. Ar tai reiškia, kad be jokių problemų visa tai paviešinčiau, jei tik kas paprašytų?
Ne.
Galite manyti, kad turbūt yra kažkas, dėl ko man gėda. Jei to nebūtų, aš nebijočiau visos šios informacijos paviešinti. Bet yra ne taip. Nereikia kažko gėdytis, kad nenorėtum tuo dalintis.
Pagalvokit apie miegamąjį. Jei visa tai, kas ten vyksta, vyksta tarp dviejų sutikimą davusių asmenų, tikrai nėra ko gėdytis. Tačiau visgi lengva įsivaizduoti, kad gavę jūsų naktinių nuotykių vaizdo įrašą žmonės galėtų iš jūsų šaipytis – arba dar blogiau, nederamai su jumis elgtis.
Pasaulyje yra daugybė šmikių. Daugelis piliečių nėra tikri šmikiai, tačiau laisvai gali jais patikėti ir sekti jų pavyzdžiu šiems užbliovus. Akivaizdu, kad palaikyti teisių gynėjus nėra gėdinga. Tačiau šalyje, kur autoritarai sako žmonėms, kad žmogaus teisių gynėjai yra valstybės interesų išdavimai, daugelis žmonių pagrįstai baimintųsi, jei vyriausybė priverstų teisių gynėjus skelbti savo rėmėjų pavardes – nuo to galėtų nukentėti jų socialiniai santykiai arba darbas. Tai ypač aktualu tiems, kurie aukoja nepopuliarių grupių teises ginančioms organizacijoms – tiems, kurie padeda benamiams, imigrantams, romams ar LGBTQI asmenims. Deja, daugelis rėmėjų suprantamai nutrauktų paramą.
Vadinasi, kai vyriausybė pragysta, kad jei asmenys nedarytų nieko gėdingo, jie nesibaimintų to daryti viešai ir kitaip nesielgtų, tai yra melas. Kai vyriausybė įpareigoja žmogaus teisių gynėjus skelbti savo privačių rėmėjų pavardes, ji iš tiesų tenori atimti Jūsų teisę privačiai rodyti užuojautą. Ji nori, kad žmonės aukotų mažiau, o teisių gynėjai turėtų mažiau pinigų, kad galėtų kovoti už žmonių teises.
Beje, štai mano mėgstamiausios treniruotės įrašas.