Tech & Rights

Ataskaita apie netikras naujienas - iš žmogaus teisių pusės

Visur pilna dezinformacijos. Populistai politikai greitai įvardija bet kokį pranešimą ar kanalą, su kuriuo nesutinka, "netikromis naujienomis - tačiau dažniausiai patys ir skleidžia didžiausią melą.

by Eva Simon

Dabar – svarbus metas sunerimti dėl „netikrų naujienų“ (angl. „fake news“). 2019 m. gegužės mėn. vyks Europos Parlamento rinkimai, ir yra pagrįstai nuogąstaujama, kad dezinformacija ir propaganda internete galimai turės įtakos jų rezultatams.

Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija sukūrė darbo grupę netikrų naujienų ir dezinformacijos internete klausimais. Savo nuomonę pareikšti buvo pakviestos organizacijos, įmonės ir politikos formuotojai. Deja, žmogaus teisių organizacijos taip ir liko už durų.

Taigi nenuostabu, kad darbo grupės ataskaitoje apie „netikras naujienas“ nėra kalbama apie žmogaus teises.

Dėl to „Liberties“ kartu su „Access Now“ ir „EDRi“ pateikė savo pačių ataskaitą, nurodydami pagrindines grėsmes žmogaus teisėms ir ragindami tiek įmones, tiek politikus laikytis žmogaus teisių įstatymų numatytų įsipareigojimų.

Susipažinkite su pilna mūsų ataskaita

Kas yra netikros naujienos?

Vienas mūsų pagrindinių argumentų yra tai, kad netikros naujienos nesudaro kažkokios vientisos grupės. Politikos formuotojai turėtų skirti dėmesį tik klaidingai, netiksliai ir klaidinančiai dezinformacijai, kuria siekiama suklaidinti žmones ir taip pakenkti visuomenei.

Šis apibrėžimas nebūtinai apima vien tik klaidingą informaciją. Pavyzdžiui, pamąstykim apie šį video su kalbančiu triušiuku, arba šio žmogaus sąmokslo teoriją apie cheminius pėdsakus (angl. „chemtrails“).

Nepaisant pirmojo video pavadinimo, triušiukas iš tiesų neprabyla. Nepavyko mūsų išdurti, mergaite! O vos minutę panaršęs „Google“ greitai suprasi, kad sąmokslo teoretikei reikia naujo užsiėmimo.

Tačiau nepaisant to, kad abiejuose video yra klaidingos informacijos, juos vis dar saugo žodžio laisvė. Kodėl negalime jų laikyti dezinformacija ar „netikromis naujienomis“? Nes jais nenorima mūsų tyčia suklaidinti.

Neturėtume gyventi pasaulyje, kuriame internete negalima kalbėti tam tikromis temomis dėl pernelyg griežto, neapibrėžto ar nenuspėjamo reglamentavimo ar interneto paslaugų teikėjų nustatytų sąlygų.

Reikšmingi sprendimai

„Liberties“, „Access Now“ ir „EDRi“ mano, kad būtina nustatyti karteles, kada būtų reikalinga ir proporcinga imtis viešų ar privačių veiksmų.

Mūsų ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad reikia daugiau tyrimų norint suprasti dezinformacijos poveikį visuomenei ir ruošti (bei įgyvendinti) veiksmingus, proporcingus sprendimus.

Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti atsakomybę už savo žodžius internete, neturi pažeisti duomenų apsaugos, privatumo ir žodžio laisvės, gerbti teisę į anonimiškumą.

Jei kalbėsim apie artėjančius rinkimus, tai mes rekomenduojame užtikrinti skaidrumą ir apriboti elgesena paremtos reklamos naudojimą politiniais tikslais. Mes taip pat palaikome sankcijas ar baudas už neteisėtai įgytų duomenų panaudojimą.

Tam tikrais klausimais mes sutinkame su Komisija, kaip antai pastarosios idėja skatinti švietimą apie žiniasklaidą.

Komisijos planas neišspręs dezinformacijos internete ir propagandos problemų, poreikio užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir patikimesnes viešųjų transliuotojų paslaugas. Tačiau prastai apgalvotas požiūris gali labai pakenkti mūsų pagrindinėms teisėms.

Susipažinkite su pilna mūsų ataskaita