Tech & Rights

Kai kurie žurnalistų šaltiniai nenusipelno apsaugos

Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad žurnalistų informatoriams, kurių veiksmai nėra motyvuojami noro suteikti informaciją vardan visuomenės gerovės, nereikia suteikti tokios pačios apsaugos, kaip žurnalistų šaltiniams.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights

„Stichting Ostade Blade“ - iki 2005 m. žurnalą „Ravage“ leidęs fondas, kurio buveinė yra Amsterdame. Po 1995-1996 m. vykusių išpuolių prieš vieną chemijos kompanijos „BASF“ padalinį, kurių metų buvo susprogdintos bombos, žurnalo redakcija išplatintame spaudos pranešime pareiškė, kad gavo laišką iš atsakomybę už sprogdinimus prisiimančios organizacijos. Redakcija taip pat paskelbė, kad už išpuolį atsakingų „Žemės išlaisvinimo fronto“ (angl. „Earth Liberation Front“ - ELF) asmenų sąrašas bus išspausdintas sekančiame žurnalo numeryje.

Sekančią dieną žurnalo redakcijos patalpose buvo atlikta krata - kratos orderį išdavė tyrimą atliekantis teisėjas, kuris informavo žurnalo redaktorius, kad pareigūnai ieškos ELF laiško. Redaktoriai tvirtinimo, esą laiško patalpose nebuvo, tačiau tai kratos nesustabdė - tyrimą atliekančio teisėjo prižiūrimi policininkai išsinešė kelis kompiuteris ir kitus daiktus. Paimti kompiuteriai ir daiktai į redakciją buvo grąžinti po trijų dienų - redaktoriai vėliau paaiškino, kad laiškas buvo sunaikintas tą pačią dieną, kai jis buvo gautas.

Fondas kartu su vienu iš redaktorių kreipėsi į Nyderlandų teismą dėl kompensacijos už patirtą žalą. Pirmos instancijos teismas jų ieškinį atmetė, tačiau 2007 m. rugsėjo mėnesį Amsterdamo Apeliacinis teismas nustatė, kad bandymas kratos metu nustatyti sąsają tarp žurnalo ir atsakomybę už sprogdinimus prisiėmusios organizacijos pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 (teisė į privatumą) ir 10 (saviraiškos laisvė) straipsniuose įtvirtintas fondo teises. Kita vertus, teismas atsisakė patenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Tuomet fondas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl 10 straipsnio pažeidimo, susijusio su žurnalistų šaltinių apsauga.

Neigiamas poveikis žurnalistų laisvei

2014 m. gegužę paskelbtame sprendime Teismas nustatė, kad įsakymas atiduoti laišką, kurio neįvykdžius buvo atlikta krata pareišką pateikusiam fondui priklausančiose patalpose, pažeidė Konvencijos 10 straipsnyje numatytą teisę „gauti bei skleisti informaciją“. Vertindamas, ar pažeidimas buvo proporcingas, Teismas pažymėjo, kad pagal taikomą teismo praktiką spauda yra laikoma „visuomenės sergėtoja“ ir spaudos įstaigoms informaciją teikę asmenys turi būti apsaugoti.

Precedentas byloja, kad krata žurnalo redakcijos patalpose, galėjusi atskleisti informacijos šaltinius, iš tikrųjų prieštarauja Konvencijos 10 straipsnio nuostatoms (viena tokių bylų - Sanoma Uitgevers B. V. prieš Nyderlandus). Tai galėtų turėti neigiamą poveikį žurnalistų saviraiškos laisvei. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad kiekvienas asmuo, iš kurio žurnalistas gavo informacijos, pagal įstatymus yra laikomas „šaltiniu“. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju žurnalui informaciją suteikęs asmuo tai padarė motyvuojamas ne noro suteikti informaciją, kurią visuomenė turėtų žinoti, o priešingai - norėdamas šią informaciją išplatinti žurnalu jis siekė išlikti anonimiškas ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgdamas į tai, Teismas nusprendė, kad toks asmuo iš principo neturėjo teisės į tą pačią apsaugą, kuri skiriama įprastiems šaltiniams - vadinasi, šiuo atveju nebuvo galima taikyti minėtoje teismo praktikoje nustatytų standartų. Negana to, fondui nepavyko parodyti, kaip krata pažeidė žurnalo redaktoriams patikėtos informacijos konfidencialumą. Dėl šių priežasčių Teismas pareiškė, kad paraiška buvo nepriimtina.