Tech & Rights

Visoje ES daugėja rasistinių nusikaltimų

Remiantis Europos tinklo prieš rasizmą ataskaitos duomenimis, 2013 m. visoje ES buvo užfiksuota daugiau rasistinių nusikaltimų. Dažniausiai buvo taikomasi į romus, afrikiečių ir azijiečių mažumas, žydus ir musulmonus.

by Danela Žagar
Photo: ENAR

Europos Sąjungos pilietinės visuomenės organizacijos pranešė apie tai, kad 2013 m. buvo užregistruota daugiau rasistiniais motyvais pagrįstų nusikaltimų, ypač - nusikaltimų prieš afrikiečių ir azijiečių etnines mažumas, romus, žydus ir musulmonus.

Remiantis paskutinės Europos tinklo prieš rasizmą (angl. „European Network Against Racism“ - ENAR) šešėlinės ataskaitos, apėmusios 26-ias Europos valstybes, duomenimis, kai kuriose valstybėse buvo užregistruota daugiau antisemitiškų (Bulgarijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje) bei islamofobiškų (Prancūzijoje, Anglijoje ir Velse) nusikaltimų, kurie vis dažniau pasireiškia neapykantos ar smurto skatinimu internete. Iš viso oficialiai buvo užregistruota 47,210 rasistinių nusikaltimų, tačiau tai - tik ledkalnio viršūnė, mat daugybė ES valstybių narių tinkamai neregistruoja rasistiniais motyvais pagrįstų nusikaltimų ir apie juos nepraneša.

Trūksta duomenų

Beveik visose ES valstybėse narėse, ypač šalyse su gausiomis romų bendruomenėmis, pasitaikė smurto, kurstymo smurtauti prieš ar netinkamo elgesio su romais atvejų. Daugelyje ES valstybių, įskaitant ir Estiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę, pačių žiauriausių užfiksuotų fizinių išpuolių aukos buvo afrikiečiai ir azijiečiai - pavyzdžiui, Švedijoje buvo užfiksuota 980 afrofobija motyvuotų nusikaltimų. Negana to, rasistinių nusikaltimų ir su politinėmis grupėmis susijusių skundų visumoje pernelyg didelę dalį (49 procentus) sudaro kraštutinių dešiniųjų grupuočių narių vykdomi nusikaltimai.

Kai kuriose šalyse duomenys apie rasistiniu pagrindu vykdomus nusikaltimus nėra oficialiai ar sistemingai renkami; kitose informacija apie rasines, etnines ar religines aukų aplinkybes nėra išskirstoma. 2013 m. tik trečdalis ES šalių registravo ir skelbė informaciją apie rasistinius nusikaltimus. Be to, aukos dažnai nepraneša apie rasistinius nusikaltimus dėl to, kad jaučia gėdą, nepasitiki policija ar nemano, kad jų parodymai ką pakeis.

Valstybės narės privalo labiau stengtis

Problemų sukelia ir rasistinių nusikaltimų tyrimas bei baudžiamasis persekiojimas. Nors daugumos ES valstybių narių įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už rasistiniais motyvais pagrįstus nusikaltimus, pernelyg siauras jų apibrėžimas gali lemti, kad atvejai nėra tinkamai registruojami, tiriami ar persekiojami. Manoma, kad policija pilnai neištiria apie 40-60 procentų pranešimų apie rasistinius nusikaltimus Čekijos Respublikoje ir Italijoje. Visoje teisingumo sistemoje - nuo policijos pranešimų iki teismo sprendimų - apstu atvejų, kai rasistiniai nusikaltimai yra neteisingai (ir per švenliai) kategorizuojami.

„Rasistiniai nusikaltimai - viena baisiausių rasizmo pasekmių, dėl jų kyla pavojus žmonių gyvybei vien dėl pastarųjų tikros ar numanomos rasės, etninės kilmės ar religijos; jų negalima nebausti“, - kalbėjo ENAR pirmininkė Sarah Isal. „Norint užtikrinti geresnį pranešinėjimą apie rasistinius nusikaltimus, jų registravimą ir baudimą, reikia tikros politinės valios. ES valstybės narės privalo labiau stengtis šioje srityje.“

ENAR paruošta šešėline ataskaita apie rasistinius nusikaltimus Europje remiasi informacija bei duomenimis iš 26-ių Europos šalių: Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro,Čekijos Respublikos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės. Su ataskaita susipažinti galima čia.