Jei jau perskaitėte visus #MeAndMyRights ciklo straipsnius, turėtumėte žinoti, kad Europos Sąjunga neturi daug priemonių užtikrinti žmogaus teisių apsaugą valstybėse narėse. Pabandykime jas prisiminti:
- Pati Europos Sąjunga privalo laikytis ES Pagrindinių teisių chartijos kuriant naujus įstatymus ar nustatant naujas politikos kryptis. Kai ES šalys įgyvendina kurį nors ES teisės aspektą (pavyzdžiui, oro keleivių teises atidedėjus ar atšaukus jų skrydį), jos taip pat privalo laikytis chartijos nuostatų (pavyzdžiui, neleisti avialinijoms diskriminuoti prieš senus žmones, kai reikia mokėti kompensaciją).
- Kai kurie ES teisės aktai saugo konkrečias žmogaus teises - pavyzdžiui, kas susiję su duomenų apsauga, teise į vienodą vertinimą, nusikaltimų aukų ir kaltinamųjų teisėmis. ES valstybės narės šias Sąjungos teisės normas privalo įgyvendinti taip pat, kaip ir visus kitus ES teisės aktus.
- Kartais ES lėšos skiriamos žmogaus teisių padėties gerinimui (gerai, gerai, gal apie tai ir nekalbėjau, bet kita vertus, ES - sudėtingas žvėris ir viską vienu ypu aprėpti išties sunku), pavyzdžiui, mokyklų, universitetų, ligoninių statyboms, atleistų žmonių perkvalifikavimui į kitą specialybę.
„Sisteminė grėsmė“
Deja, išskyrus aukščiau pateiktomis aplinkybėmis, ES niekada neturėjo tikrų priemonių kištis siekiant užtikrinti žmogaus teises - na, išskyrus 7 straipsnį, tačiau kaip sužinojom praeitame straipsnyje, 7 straipsnis toli gražu nėra itin veiksminga priemonė užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams ar atitaisyti situaciją valstybėse narėse.
2013 m. ES valstybių narių vyriausybės, kurios kartu sudaro ES Tarybą, paprašė Europos Komisijos pasiūlyti, kokiu būdu Sąjunga galėtų geriau užtikrinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus.
2014 m. Europos Komisija paskelbė įstatymų viršenybės apsaugos „mechanizmą“ - trumpai tariant, Komisija paaiškino procesą, kurio bus imtasi, jei kurioje nors ES šalyje kiltų „sisteminė grėsmė“ įstatymų viršenybei.
Įstatymų viršenybė (dar vadinama „teisine valstybe“ - red.) - tai tam tikri principai, kuriais siekiama užkirsti kelią vyriausybei piktnaudžiauti valdžia. Be kita ko, laikantis įstatymų viršenybės principų, vyriausybės privalo veikti įstatymo ribose, visų pirma - nepažeidžiant Konstitucijos, taip pat vadovautis tarptautiniais žmogaus teisių standartais.
Kalbėdama apie „sisteminę grėsmę“, Komisija turėjo omeny tokias aplinkybes, kai šalies teismai nebėra pajėgūs užtikrinti, kad vyriausybė nenusižengtų įstatymui - pavyzdžiui, kai vyriausybė atsisako vykdyti teismų sprendimus.
Komisijai nusprendus aktyvuoti įstatymų viršenybės mechanizmą, pradedamas konkrečios valstybės tyrimas. Šalies vyriausybės paprašoma pasiaiškinti dėl savo veiksmų, o baigusi tyrimą Komisija teikia jai rekomendacijas. Šis mechanizmas nesuteikia Komisijai jokių įgaliojimų bausti vyriausybę, jei ši atsisako bendradarbiauti, tačiau tokiu atveju Komisija vis dar turi šansą griebtis 7 straipsnio.
Dar neaišku, koks veiksmingas iš tiesų bus įstatymų viršenybės apsaugos mechanizmas. Jis buvo aktyvuotas tik kartą - 2016 m. sausį prieš Lenkiją. Kita vertus, žinome, kad Komisija jo neaktyvavo kiekvieną kartą, kai tik šalyje būdavo rimtų problemų, pavyzdžiui, prieš Vengriją ar Ispaniją.
Kaip vaikų darželyje
Komisijai pranešus apie savo įstatymų viršenybės apsaugos mechanizmą, kai kurios ES Taryboje esančių šalių vyriausybės nusprendė, kad reikia kažko daugiau. Galiausiai Taryba nusprendė, kad kiekvienais metais bus rengiamas posėdis, kurio metu vyriausybės aptars įstatymų viršenybės klausimus.
Šis procesas vadinamas „teisinės valstybės dialogu“. Pirmasis toks dialogas vyko 2015 m. lapkričio mėnesį, o kitas vyks 2016 m. gegužę.
Pirmajame teisinės valstybės dialogue vyriausybėms kailio niekas nekaršė - jis tetruko 2,5 valandos, per kurias vyriausybės turėjo pristatyti vieną gerą ir vieną blogą dalyką apie žmogaus teises savo šalyje. Šalys viena kitos nekritikavo, nesiūlė pagalbos ar patarimų, neteikė jokių rekomendacijų.
Po posėdžio visi ministrai apsikabino, susirinko žaislus ir nusliūkino į lovytes.Gerai, gerai, juokauju, tačiau jei ir kitas teisinės valstybės dialogas vyks pagal tokį pat modelį, sunku įsivaizduoti, kaip tai prisidės prie žmogaus teisių padėties gerinimo Europos Sąjungoje. Mes patys Tarybai pateikėme keletą rekomendacijų dėl proceso tobulinimo.
Įgaliojimai bausti
Daugelis Europos Parlamento narių (europarlamentarų) nėra patenkinti Komisijos įstatymų viršenybės apsaugos mechanizmu ir Tarybos teisinės valstybės dialogais. Jie norėtų, kad Sąjungos valstybės narės būtų tikrinamos periodiškai, kad ES galėtų padėti nustatyti ir ištaisyti žmogaus teisių pažeidimus.
Jie norėtų, kad ES būtų įgaliota bausti vyriausybes, kurios atsisako įgyvendinti Sąjungos rekomendacijas. Šiemet Europos Parlamentas žada kreiptis į Europos Komisiją su prašymu siūlyti teisės aktą dėl būtent tokios tvarkos.
Tai - gera mintis, tačiau Komisija jau kelis kartus yra sakusi, kad ji nesuinteresuota kurti kažką naujo. Vadinasi, Europos Parlamentui pačiam teks kažką sugalvoti. Mes jau paruošėme keletą pasiūlymų europarlamentarams.