Norint veiksmingai kovoti su skurdu, pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas žmogaus teisėms. Tokią išvadą savo ataskaitoje „Žmogaus teisės Nyderlanduose: skurdas, socialinė atskirtis ir žmogaus teisės“ priėjo Nyderlandų žmogaus teisių institutas.
Skurdas reiškia spaudimą
Iš ataskaitos matyti, kad skurdas daro milžinišką spaudimą tam tikroms žmogaus teisėms. Yra ir atvirkščiai: jeigu žmogaus teisės nėra pakankamai apsaugotos, didėja rizika, kad asmuo pateks į skurdą ar jame liks. Pavyzdžiui, taip yra su teise į sveikatą, švietimą, darbą ir būstą. Negana to, tyrimai rodo, kad 80 proc. skurde gyvenančių žmonių mano, jog nuo to nukenčia jų orumas. Todėl institutas ragina vyriausybę parengti plačią kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politikos viziją ir nacionalinę programą.
Visa tai paremta turima informacija. Daug žmonių ir šeimų Nyderlanduose (ypač šalies teritorijose Karibų jūros regione) vis dar gyvena skurde. Bet kas gali papulti į skurdą: užtenka netekti darbo, išsiskirti arba mokėti didžiulius pinigus sveikatos priežiūrai. Tai sudėtinga problema, kuri susijusi ne vien tik su pinigų neturėjimu. Skurstantys žmonės dažnai patenka į užburtą bejėgiškumo, stigmos, diskriminacijos ir atskirties ratą.
Kaip kalbėjo Žmogaus teisių instituto pirmininkė Adriana van Dooijeweert, „gyvenimas skurde gali paveikti asmens žmogišką orumą. Negana to, skurdas veikia ir mūsų visuomenę. Jei žmonės mano, kad jie nėra visuomenės dalis, tai gali sukelti socialinį nepasitenkinimą ir mažinti pasitikėjimą vyriausybe, teisine valstybe ir panašiomis institucijomis.“
Skurdas ir žmogaus teisės
Teisė į parodų pragyvenimo lygį ir apsauga nuo skurdo bei socialinės atskirties, teisė į sveikatą, teisė į mokslą, teisė į darbą ir teisė į būstą – tai pagrindinės žmogaus teisės. Visose šiose srityse yra problemų, susijusių su dalyvavimu, savarankiškumu, lygybe ir teisine apsauga. Dėl skurdo žmogus gali būti priverstas nesveikai maitintis, gyventi nesveikoje aplinkoje ar savimi nesirūpinti.
Apie 2,5 mln. Nyderlandų gyventojų nemoka skaityti ir rašyti. Daugelis jų skurde jau ilgą laiką, turi sveikatos problemų, mažiau dalyvauja socialinėje ir politinėje veikloje. Be to, prastai išsilavinusių tėvų vaikai irgi blogiau mokosi. Ir nors darbas vis dar yra pagrindinis daugelio pajamų šaltinis, vien jo turėjimas dar negarantuoja, kad asmeniui pavyks išvengti skurdo ar iš jo išsikapstyti. Galiausiai svarbu pažymėti, kad benamių skaičius auga, o daugelis žmonių neišgali susimokėti būsto išlaidų.
Ko reikia?
Vyriausybė turi viziją, kaip kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Šioje vizijoje reikia daugiau dėmesio skirti teisėms į padorų pragyvenimo lygį, sveikatą, švietimą, darbą ir apgyvendinimą. Reikia programos, skirtos tiek žemyno, tiek Karibų jūros regiono Nyderlandų gyventojams. Taipogi svarbu, kad vyriausybė bendradarbiautų su savivaldybėmis, interesų grupėmis ir skurstančiais žmonėmis. Tas galioja ir savivaldybėms, šios dirbs su skurdo klausimais.
„Sumažinti skurdą ten, kur jo vis dar yra, užkirsti skurdui kelią, kai kyla jo rizika – tai pagrindinė vyriausybės užduotis“, – kalbėjo Van Dooijeweert. „Institutas mano, kad tik žmogaus teisėms pirmenybę teikianti vyriausybės kovos su skurdu politikos vizija gali būti sėkminga.“
Koks skurdo poveikis žmonėms?
Instituto užsakymu tyrimų agentūra „GfK“ atliko apklausą dėl skurdo suvokimo visuomenėje. Rezultatai parodė, kad 80 proc. skurdžiais save laikančių žmonių manė, jog tai turi įtakos jų sveikatai. 91 proc. mano, kad tai varžo jų galimybę laisvai rinktis, o 80 proc. – kad tai atsiliepia jų orumui. Regis, skurdas taip pat atsiliepia ir galimybėms dalyvauti įvairioje veikloje – nors 64 proc. Nyderlandų gyventojų teigia, kad dažnai kur dalyvauja, šis skaičius sumažėja iki 37 proc., kai apklausiami mažas pajamas gaunantys žmonės. Dėl šios priežasties 35 proc. skurstančių žmonių jaučiasi atskirti nuo visuomenės.
Daugiau informacijos rasite pilnoje ataskaitos "Žmogaus teisės Nyderlanduose: skurdas, socialinė atskirtis ir žmogaus teisės" versijoje (olandų k.)