Tech & Rights

Kroatija palaiko prekybos sutartį nepaisant būgštavimų dėl maisto saugos ir darbuotojų teisių

Kroatijos parlamentas įvardijo Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę kaip „nepaprastai svarbią“ - nepaisant pilietinės visuomenės būgštavimų, kad sutartis, be kita ko, kenks Europos darbuotojų teisėms.

by Centre for Peace Studies - Croatia
Civil society organizations and many citizens have protested the treaty. Photo: Global Justice Now - Flickr/CC content

„Laisvos prekybos sutartis, dėl kurios šiuo metu derasi ES ir JAV, yra nepaprastai svarbus susitarimas, padėsiantis atsigauti tiek Europos, tiek Amerikos ekonomikai“ - tokią išvadą priėjo Kroatijos parlamentas po gegužės 24 d. vykusių diskusijų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP).

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Josko Klisovic pažymėjo, kad TPIP yra ypatingai svarbus susitarimas, padėsiantis atsigauti ekonomikai abiejose Atlanto pusėse bei atversiantis naujas eksporto ir investicijų galimybes Kroatijai.

Tuo pačiu pilietinės visuomenės organizacijos, siekusios atkreipti dėmesį į būtinybę paviešinti derybų procesą ir aptarti galimas neigiamas tokios sutarties pasėkmes (pavyzdžiui, tai, kad susitarimas būtų naudingas tik tarptautinėms korporacijoms), buvo apkaltintos bandymais sukelti paranoją.

Chloru apdorota vištiena

Sutartis iš tiesų yra kritikuotina dėl daugybės dalykų - to, kad ji leistų tarptautinėms korporacijoms stiprinti savo įtaką valstybių sąskaita, lemtų Europos darbuotojų teisių standartų kritimą, ardytų aplinkos apsaugos ir maisto saugos normas ir užlietų Europos rinkas amerikietiškais GMO produktais ir chloru apdorota vištiena.

Tačiau ministro pavaduotojas Klisovic netiki, kad taip nutiks: „Nei viena pusė neapgaus kitos. Abi siekia gerų rezultatų savo ūkiui ir piliečiams.“

Jo teigimu, vietoj to TPIP padėtų lengviau pasiekti JAV rinką, kuri itin reikšminga mažoms ir vidutinėms įmonėms, sudarančioms šalies ūkio pagrindą. Klisovic pridėjo, kad viena iš pagrindinių kliūčių verslui, lėmusių ženkliai aukštesnes kainas, ir buvo tai, kad reglamentavimas buvo chaotiškas, reikėjo spręsti dvigubai daugiau kokybės kontrolės problemų ir atitikti sertifikavimo reikalavimus.

2013 m. Kroatijos prekyba su JAV siekė 414 milijonų eurų.