EU Watch

Komisija atidarė antrą frontą mūšyje dėl įstatymų viršenybės Lenkijoje

Kodėl gi Europos Komisija nusprendė kreiptis į teismą dėl Lenkijos sprendimo priversti šalies teisėjus atsistatydinti? Pateikiame trumpą reziumė - sužinokite, kaip ES sekasi kovoti už demokratines vertybes valstybėse narėse.

by György Folk

Dar prieš pirmadienį paskelbiant naujieną buvo plačiai kalbėta, kad Europos Komisija kreipsis į Europos Teisingumo Teismą dėl Lenkijos įstatymo, įpareigojusio 27 iš 72 šalies Aukščiausiojo Teismo teisėjų (įskaitant ir pirmininką) anksčiau laiko pasitraukti iš postų. Tai buvo paskutinė iš aibės retrogresyvių priemonių, kuriomis 2015 m. valdžią paėmusi Teisės ir teisingumo partija bandė priversti teismus paklusti vyriausybei.

Laiko nėra

Jei stebite šią situaciją, turbūt žinote, kad šiuo metu ES Tarybos vyriausybės tariasi dėl Lenkijos pagal 7 straipsnio procedūrą (apie ją daugiau sužinoti galite čia). Kad būtų galima pasistūmėti į priekį, mažiausiai 22 vyriausybės turi nubalsuoti, jog padėtis Lenkijoje kelia rimtą grėsmę įstatymų viršenybei šalyje. Komisija nežino, ar jai pavyks surinkti reikiamą balsų kiekį, mat kai kurios vyriausybės bijo, jog, pritarus 7 straipsnio procedūrai Lenkijos atžvilgiu, greitai ateis ir jų eilė. Tačiau vyriausiųjų šalies teisėjų privertimas pasitraukti iš postų anksčiau laiko negrįžtamai pakenktų šalies teismų sistemai. Deja, laukti, kol ES vyriausybės atsitokės, paprasčiausiai neįmanoma.

Užuot laukusi, kol ES vyriausybės išgirs savo sąžinės balsą, Komisija dėl šio įstatymo kreipėsi į Teisingumo Teismą – lai ES teisėjai sprendžia dėl jo teisėtumo. Kadangi bylų nagrinėjimas gali užsitęsti, Komisija žengė dar vieną žingsnį – paprašė Teisingumo Teismo skirti laikinąjį nepaprastąjį orderį (taikyti laikinąsias apsaugos priemones), pagal kurį aptariamo Lenkijos įstatymo galiojimas yra užšaldomas iki tol, kol Liuksemburgo teismas nepriims galutinio sprendimo.

Minėtasis įstatymas įsigaliojo šių metų balandžio 3 d. Paveikti teisėjai gali teikti prašymą pratęsti jų kadenciją dar trejiems metams, tačiau jį patenkinti gali tik Lenkijos prezidentas. Sprendžiant šiuos klausimus, prezidentas gali tartis su Nacionaline teismų taryba, tačiau pastarosios nuomonė pirmojo neįpareigoja. Negana to, pati teismų taryba neatitinka Europos teisminės nepriklausomybės standartų – dėl to šį mėnesį buvo suspenduota jos narystė Europos teismų tarybų tinkle. Realybėje tai prezidentas turi absoliučią galią spręsti, kuris iš į pensiją galinčių išeiti teisėjų galės ir toliau eiti savo pareigas.

[codebox]

Nuosprendis padėtų daryti spaudimą

Kaip 7 straipsnis susijęs su šia teismo byla?

Komisija 7 straipsnio mechanizmą aktyvavo praėjusių metų pabaigoje. Taip buvo nuspręsta padaryti, nes Lenkijos vyriausybė atsisakė įgyvendinti bet kokias du metus trukusių ne tokio formalaus proceso („teisinės valstybės mechanizmo“) metu pateiktas rekomendacijas. Rugsėjo 18 d. ES ministrai dalyvavo antrame posėdyje dėl Lenkijos pagal 7 straipsnio procedūrą; Varšuva nerodė didelio noro spręsti Komisijos nurodytas problemas. Ši procedūra vyks paraleliai su teismo procesu, siekiant panaikinti daugybę žalingų vyriausybės įgyvendintų reformų.

Užuot laukus, kol vyriausybės klausimą išspręs politinėmis priemonėmis, į teismą kreiptis naudinga dėl to, kad Lenkijai būtų kur kas sunkiau jai nepalankų teismo sprendimą pateikti kaip kažkokį politinį sąmokslą. O jei ES teismas nuspręs, kad Lenkija pažeidė Sąjungos taisykles, o pastaroji nenorės paisyti sprendimo (kaip kad ji užsiminė), tai darys spaudimą už 7 straipsnio tolesnę eigą nenorinčioms balsuoti vyriausybėms. Visa ES prekybą, judėjimą ir kitas valstybių bendradarbiavimą formas reglamentuojanti ES teisinė sistema remiasi tuo, kad visos šalys laikosi Teisingumo Teismo sprendimų. 7 straipsnio proceso nepalaikančios yriausybės griautų teisinę santvarką, būtiną ES funkcionavimui.