Strasbūras dar vienoje byloje pasmerkė Bulgariją dėl to, kaip valstybė priima sprendimus dėl neteisėtų pastatų, kurie yra vieninteliai juose gyvenančių asmenų namai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė dar vieną Bulgarijai nepalankų sprendimą - nugriovusi šeimos namus ir nepasiūliusi gyventojams alternatyvaus būsto, valstybė pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
Balandžio 21 d. paskelbtame bylos Ivanova ir Cherkezov prieš Bulgariją sprendime EŽTT nustatė, kad įsakymas nugriauti vienintelius šeimos namus pažeidžą Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą).
Sprendime Strasbūras pažymėjo, kad Bulgarijos teismai, vertinant nukentėjusių asmenų padėtį, paprastai neatsižvelgia į argumentus dėl tokių priemonių proporcingumo, mat tai neturi nieko endra su įsakymo nugriauti pastatą teisėtumu.
Iš esmės tai reiškia, kad, pagal Bulgarijos įstatymus, visai nesvarbu, ar vykdant įsakymą nukentėjusysis atsidurtų gatvėje.
Pastatytas nelegaliai
Bulgarai Mavruda Ivanova ir Ivan Cherkezov valstybei bylą iškėlė 2015 m. rugsėjo 15 d. 2005 m. abudu ieškovai persikėlė į Sinemoretsų miestelį, kur Ivanova buvo iš tėvų paveldėjusi 77 proc. 625 kvadratinių metrų sklypo.
Nors Ivanova ir neturėjo statybos leidimo, buvo nuspręsta suremontuoti sklype esantį apgailėtinos būklės vienaaukštį mūrinį pastatą. Nuo to laiko pora jame ir gyveno.
2009 m. visi kiti turto paveldėtojai pasiekė, kad teismas deklaruotų, jog jie yra likusio sklypo ir ant jo pastatyto namo savininkai. Gavę jų prašymą, savivaldybės pareigūnai 2011 m. patikrino namą ir aptiko, kad šis buvo pastatytas neteisėtai.
Atsižvelgiant į tai, Nacionalinis pastatų valdymo direktoratas inicijavo namo nugriovimo procesą. Tiek administracinis teismas, tiek vyriausiasis administracinis teismas atmetė Ivanovos skundus.
Nė vienas iš teismų neatsižvelgė į namo gyventojų sveikatą ir į faktą, kad pastatas buvo vieninteliai jų namai.
Kadangi Ivanova atsisakė paklusti įsakymui nugriauti pastatą, valdžios institucijos paskelbė viešą konkursą griovimo darbams. Teismas pabrėžė, kad absoliuti taisyklė be išimčių neužtikrina tinkamos pusiausvyros tarp namus galinčių prarasti asmenų teisių ir viešojo intereso užtikrinti statybos reglamentų įgyvendinimą. Tokius dalykus kiekvienu atveju reikia išnagrinėti atskirai.
Panašūs sprendimai
Tai - jau ne pirmas toks Bulgarijai nepalankus sprendimas. 2012 m. Yordanova ir kt. prieš Bulgariją byloje EŽTT nusprendė, kad Bulgarija privalo keisti beatodairiškus iškeldinimus leidžiančius teisės aktus, mat dėl jų pažeidžiami žmonės galėjo atsidurti gatvėje.
Po šio sprendimo jau praėjo ketveri metai, o šalis vis dar neįvykdė šio įsipareigojimo - Bulgarijos piliečių teisės trypiamos ir toliau. Tai galima matyti ir iš 2015 m. keliose savivaldybėse per prievartą politiniais tikslais (artėjant savivaldybių rinkimams) iškeldintų romų atvejų.