Tech & Rights

Pranešėjo pateikta 13 straipsnio versija vis tiek pribaigtų žodžio laisvę internete

"Liberties" susipažino su siūlomomis ES Autorių teisių direktyvos pataisomis. Labiausiai europarlamentarų mėgstama versija tuo pačiu kelia ir didžiausią pavojų mūsų pagrindinėms teisėms.

by Eva Simon

Dabar, išnagrinėję siūlomas pataisas, geriau suprantame, kaip tam tikros europarlamentarų grupės norėtų pakeisti liūdnai pagarsėjusį 13 straipsnį, pagal kurio ankstesnę redakciją internete veikiančioms įmonėms būtų reikėję įdiegti įkeliamio turinio filtravimo sistemas.

Iš visų matytų pataisų, JURI komiteto pranešėjo Axel Voss pasiūlymas kelia didžiausią pavojų mūsų teisėms. Rugpjūčio 31 d. savo „Twitter“ paskyroje jis paskelbė:

Naujajame pasiūlyme dėl #copyrightdirective nėra numatytos jokios priemonės/„įkeliamo turinio filtrai“ .... Dabar tikiuosi, kad visi, kurie dėl to priešinosi ankstesniam pasiūlymui, priims naująjį pasiūlymą.

Norite sužinoti daugiau apie mūsų kampaniją dėl autorių teisių? Tuomet spustelėkite čia!

Bet ar taip yra iš tiesų?

Pateikta europarlamentaro Voss versija remiasi tomis pačiomis prielaidomis, kaip ir prieš tai buvusioji – kad vartotojai ir internete veikiančios įmonės sąmoningai nori pažeisti autorių teises ir pelnytis iš kitų kūrybos. Šįkart EP narys Voss su tuo kovoti nusprendė perbraižant interneto platformų atsakomybę. Jo versijoje aiškiai nurodoma, kad turinio dalijimosi paslaugų teikėjai, kaip antai „Facebook“, „YouTube“, „GitHub“ arba „Wikipedia“, visiškai atsako už vartotojų įkeltą medžiagą.

Naujai pasiūlyta 13 straipsnio versija iš esmės niekuom nesiskiria nuo originalo – tik kiek pakeistos formuluotės. Kaip ir ankstesnėje versijoje, internete veikiančios įmonės neturės jokio kito pasirinkimo, kaip tik įdiegti įkeliamo turinio filtrus. Skirtumas tik tame, kad šį kartą tai bus daroma „savo noru“.

Remiantis naujausiu Voss pasiūlymu, internete veikiančios įmonės bus atsakingos už savo vartotojų įkeltą turinį. Kad išvengtų atsakomybės, jos turės šalinti viską, kas tik gali pažeisti autorių teises. Vienintelė kita alternatyva – individualiai spręsti dėl kiekvieno įkelto kūrinio, samdant dešimtis tūkstančių autorių teisių apsaugą išmanančių advokatų. Žinoma, kad niekas nesamdys tiek teisės ekspertų – tai kainuotų gerokai brangiau, nei paprastesnis variantas: automatiniai filtravimo mechanizmai. Šie filtravimo mechanizmai bus griežti – juk atsarga gėdos nedaro, kai nori visiškai išvengti bet kokios atsakomybės. Jie blokuos viską, kas turės bent menkiausią šansą pažeisti autorių teises, kad tik įmonė neįkliūtų už autorių teisių saugomos medžiagos skelbimą.

Iš pirmo žvilgsnio matyti tik dvi girtinos Voss pasiūlymo dalys. Viena jų randasi 13 straipsnio 2 pastraipos b dalies pabaigoje. Ten rašoma, kad įmonėms ir teisių turėtojams bendradarbiaujant neturėtų būti nustatyta atskirų vartotojų tapatybė ar tvarkomi jų asmens duomenys. Ketinimai galbūt ir kilnūs, tačiau kyla klausimas, kaip interneto paslaugų teikėjai tai įgyvendintų realybėje, mat vartotojo vardas ir IP adresas yra asmens duomenys. Negana to, vis tiek bus atvejų, kai įmonės privalės nustatyti vartotojo tapatybę, ypač jei egzistuos teisinės priemonės nepagrįstai pašalintam turiniui grąžinti.

Kita pagyrimo verta dalis – ES valstybių narių pareiga suteikti vartotojams galimybę kreiptis į nepriklausomą ginčų sprendimo instituciją ar teismą. Tačiau, anot pasiūlymo, tokia galimybė apimtų tik teisę reikalauti, kad įkeliamas turinys nebūtų blokuojamas dėl kokios išimties autorių teisių apsaugos įstatymuose ar taisyklių šiuo klausimu nebuvimo. Šioms institucijoms nereiktų spręsti kitų teisinių problemų – pavyzdžiui, ar užblokavus įkeliamą turinį nebuvo neproporcingai suvaržyta žodžio laisvė.

Bendrai paėmus, perbraižius atsakomybės ribas bus tik sukurtas toks interneto modelis, pagal kurį vienintelė išeitis bus dar griežčiau viską filtruoti. Mes vis prašome EP narių atsisakyti įkeliamo turinio filtrų ir numatyti žmogaus teisių apsaugos priemones. Voss versija kelia aiškią grėsmę mūsų žodžio laisvei ir privatumui internete.

„Liberties“ teigimu, dokumente turi būti numatyti saugikliai tinkamai mūsų pagrindinių teisių apsaugai.

  • Mes paprašėme EP narių pakeisti savo prezumpcijas apie vartotojus ir internetą. Daugelis vartotojų nenori pažeisti autorių teisių. Jie vaizdo įrašais, nuotraukomis ir „mymais“ dalinasi pramogai. Naujasis įstatymas turėtų remtis šia realybe, o ne prielaida, kad vartotojai nori vogti intelektinę nuosavybę.
  • Interneto negalima laikyti neribota vieša erdve. Nors teoriškai pačių žmonių filmuotus vaizdo įrašus gali peržiūrėti milijardai žmonių, jie įkeliami šeimai ar nedideliam draugų ratui. Vadinasi, atsakomybė už turinį privalo būti susieta su tuo, kiek žmonių jis pasiekia.
  • Kitas svarbus saugiklis, būtinas norint apsaugoti žodžio laisvę ir užtikrinti galimybę dalyvauti viešuose debatuose – tai aiškios autorių teisių pažeidimo išimtys. Pavyzdžiui, parodijos ir „mymai“ yra teisėtos žodžio laisvės išraiškos formos, kurias kuriant gali būti panaudota ir autorių teisių saugoma medžiaga. ES gali pateikti neišsamų visose valstybėse narėse galiojančių išimčių sąrašą.
  • Mes paprašėme EP narių 13 straipsnyje numatyti saugiklius, kad vartotojų sukurtas turinys nebūtų šalinamas nepagrįstai. Jei priverstume autorių teisių turėtojus ir platformas atsakyti už teisėto vartotojų sukurto turinio trynimą, keistųsi ir jų požiūris į tai. Tai padėtų veiksmingiau apsaugoti žodžio laisvę. Atsakomybė turėtų atitikti Direktyvos 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos nustatytus reikalavimus.
  • Reikalingos ir skaidrumo garantijos. Platformos sprendimus dėl turinio blokavimo ar šalinimo neturėtų priimti be skaidrumo, jos privalo būti kažkam atskaitingos. ES turėtų numatyti nemokamą teisinį vartotojų, autorių teisių turėtojų ir interneto platformų ginčų sprendimo mechanizmą.

Voss pasiūlyme nėra nei vienos iš šių garantijų.

Norite sužinoti daugiau apie mūsų kampaniją dėl autorių teisių? Tuomet spustelėkite čia!
copyright