„Rights International Spain“ raštu kreipėsi į Jungtinių Tautų specialųjį pranešėją šiuolaikinio rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais dėl Ispanijoje gyvenančių musulmonų ir arabų bendruomenių institucinės diskriminacijos pavyzdžių, ypač išryškėjusių po sausio pradžioje Paryžiuje įvykdytų teroro aktų. Rašte pabrėžiama, kad policija priekabiauja prie šių bendruomenių narių (ar asmenų, kurie panašūs į „arabus“), ir pateikiami keli šias grupes stigmatizuojantys ir galimai islamofobiją visuomenėje skatinantys valstybės pareigūnų pasisakymai.
Raštas pirmiausia atkreipia dėmesį į Vakarų Andalūzijos provincijos nacionalinės policijos komisariato „rekomendacijas“ dėl „veiksmų, susijusių su arabų kilmės asmenimis.“ Šie nurodymai paskatino pradėti neproporcingą ir nepagrįstą dalies visuomenės stebėseną, paremtą vien tik asmenų bruožais (t.y. vykdyti etninį profiliavimą), taip pat šių bendruomenių stigmatizavimą ir mažiau palankų - vadinasi, diskriminacinį - jų vertinimą. Viena šių rekomendacijų - reikalavimas, kad pareigūnai skirtų „ypatingą dėmesį Alžyro piliečiams“, kadangi jie yra „labiau linkę konfliktuoti, nei Marokiečiai, ir juos sulaikant reikia imtis ypatingų apsaugos priemonių.“ Pareigūnai taip pat buvo paraginti net ir įprastose situacijose būti ypač atsargūs su „į arabus panašiais“ asmenimis. Negana to, pareigūnai buvo paskatinti stabdyti ir apieškoti visus „arabus“, kurie transporto priemonėje naudojasi nešiojamu kompiuteriu ar kažką filmuoja. Policininkai net buvo raginami atimti ar fotografuoti pas šiuos asmenis rastus „arabų kalba rašytus tekstus.“
Kai šios rekomendacijos pateko į žiniasklaidos akiratį, Policijos generalinis direktoratas jas panaikino, tačiau (nors ši situacija yra labai rimta) vis dar nėra aišku, kas davė neteisėtus nurodymus ir ar buvo imtąsi kokių drausminių priemonių. Baisiausia tai, kad nors niekas ir nedavė jokių naujų įsakymų raštu, visai tikėtina, jog panašūs nurodymai yra duodami daugelyje policijos komisariatų, dėl kurių pradedamas neproporcingas ir nepagrįstas islamą išpažįstančių ar arabiškų veido bruožų turinčių asmenų sekimas. Neseniai aprašytuose atvejuose Astūrijoje ir Madride matyti tokios neproporcingos kontrolės praktikos pavyzdžiai. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra dar 2009 m. Ispanijoje pastebėjo neproporcingą tendenciją stabdyti ir apieškoti musulmonus iš Šiaurės Afrikos, tačiau, regis, pastaruoju metu padėtis tik blogėja.
"Integruokis arba varyk lauk"
Tokios praktikos kontekstas - valstybės pareigūnų pasisakymai, susiejantys imigraciją su terorizmu. Vidaus reikalų ministras net bandė pateisinti migrantų grąžinimą iš Seutos ir Meliljos supaprastinta tvarka - jis leido suprasti, kad į Ispaniją bandantys patekti migrantai yra „islamistai teroristai“; JTVPK duomenimis, daugelis jų iš tikrųjų tėra iš konfliktų zonų bandantys ištrūkti pabėgėliai. Dar visai neseniai Madrido autononimės bendruomenės (regioninės valdžios) prezidentas, kalbėdamas apie „kovos su džihadizmu iššūkius“, susiejo imigraciją su terorizmu ir pasakė, kad „jei imigrantai nenori integruotis, juos būtina pašalinti iš valstybės.“ Tačiau nepamirškime, kad paskutinio savo apsilankymo Ispanijoje metu surengtoje spaudos konferencijoje Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras būtent ir įspėjo mus dėl būtinybės nesieti terorizmo su imigracija, skatindamas valstybes neaukoti žmogaus teisių grumtynėse su terorizmu.
„Rights International Spain“ specialiajam pranešėjui pareiškė nuogąstaujanti dėl to, kad tokios kalbos bei musulmonų ir arabų bendruomenes stigmatizuojanti policijos praktika gali skatinti rasizmą ir islamofobiją Ispanijos visuomenėje. Neseniai skirtingose valstybėse atliktas tyrimas parodė, kad Ispanija buvo viena islamofobiškiausių Europos valstybių. Tyrimo duomenimis, nepaisant to, kad Ispanijos musulmonų bendruomenė yra gerokai mažesnė už kitas regiono valstybes, 46 procentai apklaustų ispanų nenorėjo savo šalyje matyti musulmonų.
Organizacija tikisi, kad sužinojęs visą šią informaciją specialusis pranešėjas paragins Ispanijos vyriausybę prisiminti savo įsipareigojimus pagal nediskriminavimo etniniu ar religiniu pagrindu principą.