Tech & Rights

Rumunijoje pradėta interneto cenzūra

Už azartinius lošimus atsakinga Ruminijos administracinė institucija nuo šiol užsiims interneto cenzūra - žiūrės, prie kurių interneto svetainių šalies interneto vartotojams leidžiama prieiti.

by The Association for the Defense of Human Rights in Romania – the Helsinki Committee

Birželio mėnesį Rumunijoje įsigaliojo naujas įstatymas, kuriuo iš dalies buvo pakeistas azartinių lošimų reglamentavimas ir organizavimas. Remiantis naujuoju teisės aktu, Nacionalinio lošimų biuro (ONJN) vaidmuo apims interneto cenzūros kontrolę ir Rumunijoje prieinamų svetainių akreditaciją. Birželio 12 d. priimtas įstatymas 124/2015 numato, kad:

„ [...] Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai [...] privalo gerbti ONJN stebėtojų tarybos sprendimus riboti prieigą prie Rumunijoje neleistinų azartinių lošimų svetainių*, taip pat prie tų, kurios reklamuoja Rumunijoje nelicencijuotų lošimų operatorių organizuojamus azartinius lošimus.“

Birželio 24 d. ONJN be jokių viešų diskusijų priėmė sprendimą (pirmą kartą psakelbtą institucijos svetainėje praėjus mėnesiui po jo priėmimo), kad paslaugų teikėjai yra įpareigoti ne tik blokuoti prieigą prie kai kuriuose DNS serveriuose talpinamų svetainių, bet taip pat nukreipti vartotojus į tam tikras Specialiosios telekomunikacijų tarnybos svetaines. Liepos pabaigoje ONJN pranešė interneto paslaugų teikėjams, kad jie privalo šį sprendimą įgyvendinti.

APTI ir dar 5-ios nevyriausybinės organizacijos jau pernai perspėjo ONJN, kad jos siūlomos priemonės pažeistų pagrindines teises, tačiau institucija į mūsų pranešimą (įskaitant ir prašymą prieš priimant atitinkamą teisės aktą surengti viešas diskusijas) paprasčiausiai nekreipė dėmesio. Šiandien Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacija - Helsinkio komitetas (APADOR-CH) papildomai kreipėsi į ONJN, tikintis, kad bent dabar, paskutinę akimirką, institucija supras, kad tai nėra vien tik techninės problemos, bet priemonės, turėsiančios netikėtų padarinių.

Kokios bus ONJN sprendimo pasėkmės?

Interneto paslaugų teikėjai bus įpareigoti įgyvendinti svetainių filtravimo sistemą visų klientų atžvilgiu. Jie iš esmės tapo rumunams prieinamos informacijos cenzoriais.

Be to, Specialioji telekomunikacijų tarnyba (STS) galės rinkti visų į šias svetaines patekti bandančių Rumunijos interneto vartotojų IP adresus.

Kokias problemas tai lemia?

1. Interneto cenzūra

2. Teisė į privatų gyvenimą bus pažeidsta dėl pokyčių, susijusių su elektroninių ryšių konfidencialumu

3. Elektroninių duomenų perėmimas - nusikaltimas

4. Dėl priėjimo prie DNS serverių „rakinimo“ netiesiogiai atsiras techninių problemų su kompiuterių saugumu

5. Tokios priemonės yra nereikalingos ir jas galima lengvai įveikti

1. Interneto cenzūra

Remiantis Europos Sąjungos direktyva dėl elektroninių ryšių, valstybės narės negali piktnaudžiauti blokuojant arba ribojant prieigą prie interneto.

Pagrindinė problema slypi tame, kad blokuojant tinklalapius per interneto paslaugų teikėją yra vykdoma interneto cenzūra, o tai kelia rimtų, su žmogaus teisėmis susijusių problemų, ypač - su saviraiškos laisve.

Daugelis pripažįsta, kad internetas ir interneto svetainės - masinės komunikacijos priemonės; vadinasi, savavališkas prieigos prie jų blokavimas gali pažeisti Rumunijos Konstitucijos 30 straipsnį - straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Bet kokia cenzūra yra draudžiama“, o 4 dalyje - „Negalima nuslopinti jokio leidinio.“

Tai, kad apie priėjimą prie konkrečios svetainės sprendžia ne teismas, o administracinė institucija - be galimybės jos sprendimą apskųsti - verčia abejoti, ar ONJN sprendimas neprieštarauja Konstitucijai.

JT specialusis pranešėjas saviraiškos laisvės klausimais šiuo konkrečiu atveju paaiškino, kad „Blokuojančios priemonės yra bereikalingos ir neproporcingos siekiant užtikrinti nustatytus tikslus.“

Negana to, tai, kad interneto paslaugų teikėjai bus priversti įgyvendinti tokią blokavimo sistemą reiškia, jog buvo sukurtos ir bus valdomos cenzūros priemonės, kurios lengvai galės būti išplėstos ir į kitas sritis. Kai mes sutiksime blokuoti internetą ir kai tam bus įgyvendinta sisteta, vis daugiau ir daugiau žmonių prašys cenzūruoti vis daugiau ir daugiau interneto turinio.

Pavyzdžiui, Italija iš pradžių irgi priėmė įstatymus, kurie leido blokuoti prieigą prie neteisėtų azartinių lošimų svetainių. Deja, nepaisant pradinių ketinimų, šiandien Italijoje ne viena institucija gali cenzūruoti internetą dėl daugybės kitų priežasčių, netaikant jokių Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytų apsaugų.

2. Teisė į privatų gyvenimą bus pažeidsta dėl pokyčių, susijusių su elektroninių ryšių konfidencialumu

Interneto paslaugų teikėjai yra įpareigoti užtikrinti elektroninių ryšių konfidencialumą - jie turi tarpininkauti tik iš techninės pusės.

Blokuojant prieigą ir nukreipiant vartotojus IPT perima ryšį tarp interneto vartotojo ir konkrečios svetainės ir be išankstinio įspėjimo nukreipia vartotojus į kitą svetainę, šiuo atveju - į svetainę, kurią tvarko sukarinta institucija.

Taip IPT perduoda STT visus srauto duomenis, galinčius nustatyti interneto vartotojo tapatybę, kas pažeidžia įstatymo Nr. 506/2004 dėl privatumo elektroniniuose ryšiuose 4 straipsnį, o trečioms šalims siunčiant asmens duomenis (pavyzdžiui, IP adresus) jo prieš tai neinformavus ir negavus jo sutikimo - ir įstatymo Nr. 677/2001 nuostatas.

Remiantis norminių teisės aktų hierarchijos principu, administracinės institucijos įsakymai negali prieštarauti privalomoms įstatymų nuostatoms ar pagrindinėms teisėms.

3. Elektroninių duomenų perėmimas - nusikaltimas

Baudžiamojo kodekso 361 straipsnis numato, kad elektroninių duomenų perėmimas yra nusikaltimas. Baudžiamoji atsakomybė už tokius veiksmus yra taikoma dėl to, kad praktikoje tai iškreipia tinkamą informacinių sistemų ir tinklų funkcionavimą.

Vadinasi, naudojantis vieninga teisine sistema, ONJN iš esmės įpareigoja IPT nusikalsti. Jei bet kuris kitas asmuo ar subjektas darytų tai, ko reikalauja ONJN, jiems tikrai būtų pateikti kaltinimai.

4. Dėl priėjimo prie DNS serverių „užrakinimo“ netiesiogiai atsiras techninių problemų su kompiuterių saugumu

Remiantis ICANN (pagrindinės interneto išteklius valdančios institucijos) paskelbtais tyrimais, dėl svetainių ir ypač DNS blokavimo gali būti neįgyvendinti DNS apsaugos mechanizmai (DNSSEC), kurie yra reikalingi tinkamam interneto funkcionavimui.

5. Tokios priemonės yra nereikalingos ir jas galima lengvai įveikti

Kaip ir bet kuri interneto cenzūros priemonė, ONJN siūlomos priemonės yra nereikalingos iš techninės pusės ir bet kuris interneto vartotojas, kuris mokanaudotis paieškos sistemomis ir sužinoti apie OpenDNS, alternatyvius DNS, Google DNS, VPN, Tor ar pan., gali jas lengvai įveikti.

Tačiau ONJN priemonės sukurs interneto cenzūros infrastruktūrą, kuria kiti galbūt pasinaudos siekdami kitų tikslų (prisiminkime, pvz. neseniai Portugalijoje priimtas priemones, leidžiančias blokuoti interneto turinį dėl tariamų autorių teisių pažeidimų).