Democracy & Justice

Čekijos Respublikai krypstant link populizmo iškilo pavojus šalies nepriklausomai žiniasklaidai

Nepaisant kaltinimų korupcija ir sukčiavimu, Andrej Babiš gavo antrą šansą valdyti Čekijos Respubliką. Deja, tai nežada nieko gera pilietinės visuomenės grupėms ir nepriklausomai žiniasklaidai.

by Jonathan Day

Susipažinkite – štai naujasis bosas! Deja, jis niekuom nesiskiria nuo senojo.

Birželio 6 d. Andrej Babiš antrą kartą per septynerių mėnesių laikotarpį tapo Čekijos Respublikos ministru pirmininku. Tokie įvykiai kelia didelį nerimą pilietinių laisvių gynėjams ir nepriklausomiems žiniasklaidos kanalams. Nepriklausomų naujienų grupių laisvei pavojų kelia tiek galimybė, kad Babiš ir kiti oligarchai jas paprasčiausiai perims, tiek grasinimai personalo darbui ir sveikatai.

Nuo „Agrofert“ iki ANO

Andrej Babiš į Čekijos politikos aukštumas pakilti leido jo verslininko karjera, kurios dėka jis tapo antru pagal turtingumą šalies gyventoju. Babiš išnaudojo savo pinigus, pažintis ir susidariusią situaciją, kad sėkmingai įsispraustų tarp politikų kaip populistinė alternatyva tradicinėms partijoms. Jis įkūrė savo partiją „ANO“ (liet. „taip“) ir netrukus tapo finansų ministru, o 2017 m. gruodžio mėn. – ir šalies ministru pirmininku.

Tačiau jį lydėjo kaltinimai korupcija. Pinigų, reikalingų sėkmingai perimti kitas įmones, šaltinis taip ir nebuvo normaliai paaiškintas. Vis dar vyksta baudžiamasis tyrimas dėl neteisėto 2 milijonų eurų vertės ES subsidijų gavimo. Tokie dalykai vis pakišdavo koją, kai Babiš bandydavo formuoti vyriausybę, tačiau visgi buvo sukurta koalicija, kurios liepos 11 d. laukia balsavimas dėl pasitikėjimo.

Sunku tiksliai nustatyti Babiš politines pažiūras. Kaip ir kiti populistiniai lyderiai, jo vieši pareiškimai apeliuoja į emocijas, tačiau jiems trūksta esmės. Tos pažiūros, kurių jis nesibodi paviešinti, itin panašios į kitų Europos populistų pasisakymus: jis mano, kad imigracija ir terorizmas yra dvi didžiausios grėsmės Europai ir, kaip ir Vengrijos Viktor Orban ir Lenkijos Jarosław Kaczynski, laiko save šalies nacionalinės tapatybės gelbėtoju. Siekdamas sustiprinti savo poziciją, Babiš, kaip ir Orban ir Kaczynski, pradėjo tildyti kritiką tiek vyriausybėje, tiek už jos ribų – o ypač žiniasklaidoje.

Faktų iškraipymas

Kai vyriausybė ima riboti žmonių pilietines laisves ir stengiasi kontroliuoti nepriklausomus įstatymo viršenybę užtikrinančius organus (kaip antai teismai), tai vadinama „mažėjančios erdvės“ problema. „Liberties“ jau yra nuodugniai ištyrę mažėjančios erdvės problemą Rumunijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pastarojoje problema labiausiai pasireiškia vyriausybės bandymais perimti teismus į savo rankas; Italijos politikų ir daugelio žiniasklaidos priemonių nusistatymas prieš imigraciją lėmė, kad NVO buvo teisiškai apribotos, gerokai nukentėjo pastarųjų finansai ir reputacija.

Čekijos Respublikoje mažėjanti erdvė ypač liečia laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Babiš atėjimą į valdžią lydėjo (o kartais – ir tiesiogiai lėmė) tam tikrų stambių šalies žiniasklaidos priemonių perėmimas jo žinion. „ANO“ jis įkūrė 2011 m. ir netrukus ėmė supirkinėti žiniasklaidos įmones. 2013 m. jis nupirko žiniasklaidos grupę „MAFRA“, leidžiančių vieną populiariausių šalies laikraščių. Tada jis nupirko laikraščius „Lidové noviny“ ir „Metro“, kuriuos kasdien skaito daugiau nei milijonas čekų. Po to jis įsigijo „Radio Impuls“, turintį didžiausią klausytojų ratą šalyje.

2015 m. paskelbtoje „Foreign Policy“ ataskaitoje nurodoma, kad Babiš priklausanti žiniasklaida „reguliariai teigiamai kalba apie Babiš ir kritikuoja jo oponentus“. Ataskaitoje, paskelbtoje praėjus metams po to, kai Babiš tapo finansų ministru, taipogi pažymėta, kad šios žiniasklaidos priemonės buvo pradėjusios tyrimus dėl kaltinimų korupcija tuometiniam ministrui pirmininkui Bohuslav Sobotka.

Kritikos nutildymas

Prie šių išpuolių prisideda ir kiti, nukreipti prieš kritiškas žiniasklaidos priemones. Prancūzų žurnalistei Rachel Knaebel duoto interviu metu žurnalistas Jakub Patočka teigė, kad „Babiš priklausanti žiniasklaida taip pat pradėjo šmeižto kampaniją prieš mane ir mano laikraštį“. Patočka priklausantis naujienų portalas „Deník Referendum“ buvo paskelbęs išsamią informaciją apie tai, kaip Babiš pasinaudojo savo politine galia turtams susikrauti. Dėl to „Deník Referendum” ir pats Patočka buvo apkaltinti šmeižtu.

Patočka nekyla abejonių, kodėl taip iš tiesų buvo pasielgta: siekiama nutildyti Babiš kritiką. Populistai autoritarai taip elgiasi dažnai. Vengrijos Orban uždėjo apynasrį viešąjai žiniasklaidai, o jo sėbrai susipirko privačias žiniasklaidos grupes. „Freedom House“ ataskaitoje rašoma, kad Lenkijoje valdžią perėmusi kraštutinių dešinių pažiūrų partija „PiS“ atleido viešųjų televizijos ir radijo transliuotojų vadovus, o vakarinę naujienų laidą viešajame eteryje pavertė „PiS vyriausybės ruporu, liaupsinančiu kasdienius partijos laimėjimus šalyje ir svetur“.

Prezidentas Zeman taipogi skatina nepasitikėjimą žurnalistais. 2017 m. gegužės mėn. spaudos konferencijoje Zemanas juokavo, kad šalyje buvo per daug žurnalistų ir juos reikia „likviduoti“; žurnalistus jis vadino „mėšlu“ ir „hienomis“; o praėjusių metų spalio mėn. vykusioje spaudos konferencijoje jis visiems parodė netikrą AK-47 šautuvą su užrašu „na novinaru“ (liet. „žurnalistams“).

Šių metų „Reports Without Borders“ parengtame Pasaulio laisvės indekse tiesiogiai atkreipiamas dėmesys į pastarąją problemą, nurodant, kad Babiš ir kitiems oligarchams perėmus žiniasklaidos priemones „[jų] koncentracija šalyje pasiekė kritinį lygį“. Nenuostabu, kad, lyginant su 2017 m. indeksu, Čekija nusirito į 34-ą vietą (krito net 11-a pozicijų).

Kaip Vengrija ir Lenkija?

Visgi nepaisant to, kad Babiš dabar yra silpnai įsikabinęs į valdžią, yra pagrindo tikėti, kad jo populizmas nesulauks tokio atgarsio tarp čekų, kaip kad vyko Vengrijoje ir Lenkijoje. Tarp Čekijos Respublikos ir kitų populizme skendinčių Rytų bloko valstybių yra daugybė kultūrinių skirtumų.

„Čekijos politikoje patriotinis veiksnys nėra toks svarbus, be to, beveik nėra „kraujo ir žemės“ veiksnio“, – kalbėjo Patočka. „Egzistuoja Didžiosios Vengrijos ir Didžiosios Lenkijos vizijos, tačiau nėra Didžiosios Čekijos sąvokos.“

Tačiau čekai jau yra pasidavę Babiš populistinėms kalboms ir aiškiai klausosi, kaip jis kursto baimes dėl imigracijos. Kol Europos Komisija yra sutelkusi savo dėmesį ties Lenkija ir Vengrija, trečiasis Višegrado grupės narys vis labiau artėja prie autoritarizmo. Ir nors supranta, kodėl ES iki šiol koncentravosi į tai, kaip vyriausybės perima teismų sistemas ir pilietinę visuomenę, svarbu nepamiršti, kad nepriklausomos žiniasklaidos suvaržymas taipogi gali kelti pavojų demokratijai.

Neaišku, ar Babiš populizmas pastūmės šalį į autoritarizmą, kuriame dabar skendi kitos Višegrado narės. Tačiau nerimą kelia tai, kad tiek daug jo veiksmų liko nepastebėti už Čekijos Respublikos sienų. Ir iš ties, gali būti, kad Europos Sąjungos laukia dar vienas galvos skausmas Vidurio Europoje.