Valstybės dažnai migracijos kontrole bando pateisinti žmogaus teisių negerbenčią praktiką arba pagrįsti atsisakymą teikti elementarias paslaugas dokumentų neturintiems žmonėms.
Tai aiškiai matyti iš labai abejotinos daugelio Europos valstybių (ir pačios Europos Sąjungos) reakcijos į pabėgėlių „krizę“. Laikinoji Ispanijos vyriausybė taip pat siekia „migracijos kontrole“ pateisinti žmogaus teises pažeidžiančią praktiką - nuo draudimo nelegaliems migrantams naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis iki jų grąžinimo iš Seutos ir Melilijos supaprastinta tvarka.
Svarbiausia - žmogaus teisės
Kai kurie žmonės mano, kad neįmanoma išvengti konflikto tarp teisėtų valstybių teisių kontroliuoti savo sienas ir tarptautinėse sutartyse numatytų jų įsipareigojimų dėl žmogaus teisių. Vadovaujantis šia logika, kartais teisybė pasienio kontrolės pusėje, o kartais stipresnis yra argumentas dėl dokumentų neturinčių žmonių teisių.
Svarbu pabrėžti, kad šis konfliktas yra iš principo klaidingas: priešpriešos tiesiog nėra, kadangi šių vertybių iš principo negalima lyginti. Žmogaus teisės yra aukščiau bet kokio kito juridinio intereso, įskaitant ir migracijos kontrolę.
Kaip nustatė Žmogaus teisių komisija, „galimybė pasinaudoti [Tarptautinip pilietinių ir politinių teisių pakto] teisėmis turi būti suteikta ne tik jį pasirašiusių valstybių piliečiams, šią galimybę turi turėti visi asmenys, nepriklausomai nuo savo tautybės ar to, kad jie neturi pilietybės, įskaitant prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius, migrantus dėl darbo ir kitus dokumentą pasirašusios valstybės teritorijoje esančius ar į jos jurisdikciją paliuvusius asmenis.“
Migrantų žmogaus teisių negerbimas susilaukė ypatingo su rasine diskriminacija kovojančių tarptautinių organizacijų dėmesio. Didelė dalis valstybių praktikos „migracijos kontrolės“ srityje gali diskriminuoti asmenims dėl jų etninės ar tautinės kilmės.
Šios organizacijos yra parengusios gaires valstybėms, kuriomis siekiama priminti apie šių įsipareigojimus į jų jurisdikciją pakliuvusiems asmenims. JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas šias gaires pateikė prieš keletą metų, kartu su savo Bendra rekomendacija Nr. 30 „Dėl pilietybės neturinčių asmenų diskriminavimo“, o Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (EKKRN), Europoes Tarybai pavaldi organizacija, neseniai tai padarė kartu su Bendra rekomendacija Nr. 16 „Dėl nelegalių migrantų apsaugos nuo diskriminacijos“.
ECRI gairės - bene aiškiausios ir išsamiausios kada šiuo klausimu paskelbtos rekomendacijos. Negana to, kad jos prašo valstybių gerbti ir saugoti migrantų žmogaus teises (įskaitant ir teises į sveikatos priežiūrą ir tinkamas darbo sąlygas) nereguliariose situacijose, valstybės taip pat raginamos užtikrinti, kad už migracijos kontrelę būtų atsakingos vienos valstybės institucijos, o už pagalbos ir paramos migrantams teikimą - visai kitos.
Tai reikštų, kad „migracijos kontrolės politika ir institucijos“ nebesikištų į paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, būsto, socialinės apsaugos, teisinės pagalbos, teisingumo ir kt.) teikiančių organizacijų veiklą.
Be to, siekiant įgyvendinti Bendrą rekomendacija Nr. 16, valstybės privalo priimti įstatymus, kurie uždraustų valstybinėms ar privačioms organizacijoms dalintis asmens duomenimis arba informacija apie asmens nelegalų statusą su atsakingom institucijom (išskyrus įstatymų numatytais atvejais, ir tik tuomet, kai užtikrinama galimybė kreiptis į teismą dėl sprendimo peržiūros).
Reikia uždrausti „piktnaudžiavimą migracijos kontrole“
Rekomendacijos taip pat reikalauja valstybių uždrausti migracijos kontrolės operacijas (pavyzdžiui, asmens tapatybės patikrinimus) prie mokyklų, sveikatos priežiūros centrų, socialinio būsto, maisto bankų, religinių įstaigų ir kt.
Kalbant apie policijos veiklą ir teisinius klausimus, tai rekomenduojama uždrausti „piktnaudžiavimą migracijos kontrole ar kita teisėsaugos institucijų veikla, kuria siekiama pateisinti rasinį profiliavimą“, taip pat „užtikrinti veiksmingą ir nepriklausomą policijos praktikos priežiūrą.“
Negana to, valstybės raginamos „nustatyti apsaugos priemones, galinčias užtikrinti nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių nelegalių migrantų teises ir galimybę pranešti apie nusikaltimus teisėsaugai, liudyti teisme ir siekti teisingumo bei reparacijų nerizikuojant, kad jų duomenys pakliūtų į migracijos kontrolės institucijų rankas.“
Etninis profiliavimas Ispanijoje
Ispanijos valdžios institucijos privalo atsižvelgti į EKKRN gaires. Šalyje ypač populiari etninio profiliavimo praktika, mat policija, vykdydama tapatumo patikrinimus, kartu vykdo ir migracijos kontrolę. Tokie patikrinimai paprastai atliekami netoli mokyklų ar „Cáritas“ (kaip kad pranešė pati NVO).
Taip pat įtariama, kad šalies policija gauna duomenis iš Savivaldybių gyventojų registrų ir tikrina, ar ši informacija atitinka tai, kad nurodyta leidimuose gyventi Ispanijoje. Tai reiškia, kad policija ieško neteisėtai savo pačių namuose gyvenančių migrantų, o po to inicijuoja procesus jiems bausti.
Patekti į Savivaldybių gyventojų registrą yra labai svarbu, mat be to asmuo neturi teisės naudotis viešosiomis paslaugomis, kaip antai sveikatos priežiūra. Taip pat akivaizdu, kad Ispanijos valdžios institucijos nėra įgyvendinusios rekomendacijos, raginančios vengti tokių situacijų, kai nelegaliai šalyje viešinčių asmenų duomenys panaudojamos prieš juos pačius, jei šie praneša apie jų atžvilgiu padarytą nusikaltimą.
Pavojinga net pranešti apie nusikaltimą
Policija ne tik įgaliota inicijuoti su migracija susijusias procedūras - tai taip pat ir institucija, kuriai pranešama apie nusikaltimus. Taigi, išskyrus su smurtu dėl lyties susijusius atvejus, apie savo atžvilgiu padarytą nusikaltimą pranešę dokumentų neturintys asmenys susiduria su realia deportacijos rizika ir dėl to yra labai pažeidžiami.
Todėl būtina nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią šiai praktikai - iš pirmo žvilgsnio ji teisėta, tačiau iš tiesų yra diskriminuojanti ir kliudo nelegaliems migrantams įgyvendinti savo žmogaus teises.
Šis straipsnis buvo publikuotas Eldiario.es skyriuje „Contrapoder“.