Democracy & Justice

Esame krizėje, tačiau kartu galime ją ir išspręsti

Liberties vykdantysis direktorius išsakė savo nuomonę apie dabartinę žmogaus teisių situaciją Europos Sąjungoje/

by Balázs Dénes

Galima į tai žiūrėti įvairiai. Galima kurti „gerų ir blogų“ šalių sąrašus, galima kaltinti politikus, biurokratiją, teisinį reguliavimą ar, na, praktiškai viską. Tačiau tikrovės taip paprastai nepaneigsi: šiandien matome, kaip ES krinta demokratijos, teisių ir teisinės valstybės principų standartai. Kuo toliau, tuo mažiau vertiname žmogaus teises; žiūrint iš solidarumo ir tolerancijos, visuomenės gebėjimo apsaugoti žmones nuo piktnaudžiavimo pusės, XXI a. mums sekasi kur kas prasčiau nei per paskutinius du praėjusio amžiaus dešimtmečius.

Kaip iki čia atklydom? Kur reiktų eiti toliau?

Dėl terorizmo, masinės migracijos, (pernelyg didelės) ekonominės ir kultūrinės globalizacijos bei įvairių krizių visuomenės nariai ėmė jausti fizinę, ekonominę ir kultūrinę grėsmę. Populistai (daugiausia dešiniųjų pažiūrų) dėl šito bardako kaltina migrantus, mažumas, feministes ir, vis dažniau, nevyriausybines organizacijas. Nesibodėdami šmeižto, jie pila purvą ant šių grupių ir visų kitų žmogaus teisių gynėjų, kaip antai teismai ir žiniasklaida. Kai kuriose šalyse populistams pavyko perimti valdžią, tačiau net ir ten, kur jie nebuvo išrinkti, jų sukurstyta baimė įtakoja centristų konservatorių pažiūras. Populistų savo pačių sukurtą baimę spręstų labai paprastai: vadovautųsi etnocentriniu nacionalizmu ir grįžtų prie dogmatiško, patriarchalinio ir ribojančio krikščioniškų vertybių aiškinimo. Jų teigimu, tokius dalykus lengva suprasti ir jie suteikia stabilumo iliuziją. Bet tai tėra tik iliuzija.

Žmogaus teisių, solidarumo ir tolerancijos gynėjams nepavyko pasipriešinti šiai bangai. Manėme, kad po 2-ojo pasaulinio karo pagrindinės teisės Europoje buvo įšventintos visiems laikams. Pats ES kaip taikos projekto pagrindas akivaizdžiai parodo, kad mūsų Sąjunga yra bent iš dalies susijusi su žmogaus teisėmis. Prie tokios teises gerbiančios, laisvos ir daugiakultūrės Europos ilgus dešimtmečius ir svajojo prisijungti iš komunizmo išsivadavusios šalys. Viskas atrodė gražu ir paprastu, bet vos tik pablogėjo ekonominė padėtis, tapo aišku, kad ne visi vienodai vertina žmogaus teises ir pilietines laisves.

Teisės serginčios ES organizacijos ilgą laiką savo laiką ir lėšas skyrė lobizmui ir bylinėjimuisi, užuot siekusios užsitarnauti visuomenės palaikymą – visuomet manyta, kad visuomenė išpažįsta tas pačias vertybes ar bent jau sutinka, kad teises reikia saugoti. Na, pasirodo, viskas yra kiek kitaip. Regis, dauguma žmonių mano, kad teisės ir laisvės yra skirtos žmonėms užsienyje, nemato jų reikšmės šalies viduje. Dešiniųjų pažiūrų populistai išnaudojo visuomenės neišprusimą ir pavertė žmogaus teises bei pilietines laisves kažkuo neigiamu: tam tikrų grupių (nusikaltėlių, teroristų, migrantų) priemonėmis nuo teisingumo pabėgti ar lengvatoms įgyti.

Tokioje situacijoje dabar ir randamės. Ar yra kokia išeitis? Liberties.eu mano, kad taip. Tai nėra kažkas itin sudėtingo, ir tai taipogi neišspręs visų problemų. Tačiau tai gali vėl nukreipti mus teisinga kryptimi ir pradėti naują Europos žmogaus teisių apsaugos erą.

Mes siūlome tris naujus dalykus.

Pirma, mes sukursime žmogaus teisių bendruomene. Žinome, kad yra žmonių, kuriems rūpi teisės ir kurie nori priešintis populizmo bangai, tačiau nežino, kam kur kreiptis pagalbos. Tokia problema nepasireiškė JAV, kur po Donaldo Trumpo išrinkimo garsiąją Amerikos piliečių laisvių sąjungą užplūdo finansinė žmonių parama. Tačiau kur kreiptis europiečiams, jei jie nori stoti į kovų už savo vertybes? Teikdama informaciją, žinias ir novatoriškas gynybos priemones, „Liberties“ įgalins už teises pasisakančius ES piliečius ir parodys politikams, kad šie žmonės vertina demokratiją, teisinės valstybės principus, ir tikisi, kad jų atstovai juos gins.

Antra, mes apjungsime nacionalinį ir ES lygmenius į vieną. Dauguma teises ginančių NVO daugiausia dėmesio skyrė vertybes ginti sukurtoms tarptautinėms organizacijoms, kaip antai JT organai ir Europos Taryba. Tai - garbingos institucijos, tačiau tenka liūdnai pripažinti, kad jos turi mažai politinės įtakos, ypač - vietos lygmeniu. Mes siekiame savo dėmesį skirti ES įtakojimui. Ši institucija nėra tradiciškai siejama su žmogaus teisių apsauga, tačiau yra labai įtakinga. Mes žadame daryti viską, kas įmanoma, kad nukreiptume šią įtaką žmonių teisių apsaugai valstybėse narėse. Laikas priminti savo lyderiams, kad ES kaip politinio projekto tikslas - sukurti klestinčią, taikią šalių sąjungą, kurioje būtų gerbiamos ir saugomos visų žmonių teisės.

Trečia, mes glaudžiai bendradarbiausime su mūsų tinklą sudarančiomis organizacijomis – ES valstybių narių žmogaus teisių ir pilietinių laisvių sergėtojais. Mes esame neatsiejami nuo savo narių - šios nacionalinės organizacijos sudaro mūsų pagrindą, o mes prisidedame prie jų veiklos. Mes padedame joms veiksmingai išsakyti savo pozicijas Briuselyje, o jos savo ruožtu padeda mums nustatyti aktualiausias žmogaus teisių problemas. Kartu su savo nariais ketiname mobilizuoti visuomenę į ES nukreiptomis kampanijomis ir užtikrinti geresnę teisių apsaugą visoje Europos Sąjungoje.

Atėjo laikas atsiraitoti rankoves. Mes tuoj kibsim į darbą - ar Jūs prisijungsit prie mūsų?

Balázs Dénes

Vykdantysis direktorius

Europos pilietinių laisvių sąjunga