Dėl anskčiau išvardintų priežasčių 2010 m. vyko keletas konferencijų, skirtų sistemai tobulinti. Jų pasekoje buvo paruošti du papildomi Konvencijos Protokolai ir dabar laukiama, kada valstybės narės juos ratifikuos.
Praeitą savaitę Osle vyko dar viena konferencija, kurios metu buvo svarstoma EŽTT ateitis. Konferenciją rengė Norvegijos vyriausybė ir Oslo universiteto tyrimų centras „PluriCourts“. Konferencijoje dalyvavo už bylinėjimąsi Teisme atsakingi vyriausybinių agentūrų atstovai ir Teismo kanceliarijos darbuotojai. Ši konferencija - svarbi Teismo reformos proceso dalis, kuri ženkliai įtakos tolesnę šios institucijos raidą.
Sakydamas įžanginę kalbą EŽTT pirmininkas ir teisėjas Dinas Špylmanas (Dean Spielmann) nurodė, kad Teismo reformos procesas vyksta jau daug metų. Įgyvendinus Protokolą Nr. 14, jo poveikis tapo pastebimas, kai filtravimo skyrius (angl. „Filtering Section“) pradėjo atrinkinėti nepriimtinas arba susijusias bylas ir nuo to sumažėjo Teisme nagrinėjamų bylų skaičius. Pirmininkas taip pat pastebėjo, kad valstybių vyriausybės dabar turėtų telkti dėmesį į veiksmingą Teismo sprendimų įgyvendinimą vietiniu lygmeniu. Šiuo metu to laukia daugiau nei 10,000 sprendimų. Špylmano kalboje buvo aiškiai nurodyta valstybių vyriausybėms, kad joms derėtų nustoti galvoti vien tik apie Teismo veiklą - vietoj to, jos turėtų pradėti veiksmingai įgyvendinti ankstesnių Teismo sprendimų nustatytus standartus savo teritorijose ir tokiu būdu reformas paremti.
Deja, jau ne pirmą kartą teisėjo Špylmano nuomonę nustelbė vyriausybių atstovai (tarp jų - iš Čekijos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos ir kitų valstybių), kurių kiekvienas turėjo daugybę pasiūlymų sistemai sutvarkyti. Konferencijoje dalyvavo tik keli NVO nariai. Vienintelis oficialią pilietinės visuomenės poziciją pateikė daktaras Adamas Bodnaras (Adam Bodnar), Helsinkio žmogaus teisių fondo atstovas. Jis nurodė, kad paprasčiausia, ką gali daryti valstybių vyriausybės, siekdamos padaryti Teismo veiklą veiksmingesne, tai skirti finasavimą ir suteikti darbuotojų. Jis taip pat paminėjo problemas su Rusija, kuri per pastariuosius porą mėnesių rodė aiškią nepagarbą Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatoms, užsiminė ir apie Didžiąją Britaniją, kurios pozicija nuolatos kertasi su Teismo pastangomis ir kuri pastoviai grasina pasitrauksianti iš Konvencijos.
Deja, jo nuomonė nesulaukė pritarimo, o kiti dalyviai net nesiteikė atsakyti į jo pastabas. Rodos, diskutuoti apie Europos Žmogaus Teisių Teismo ateitį be NVO ir pareiškėjus atstovaujančių grupių dalyvavimo tapo žalingu įpročiu. Juk būtent jie, o ne vyriausybės, yra Europos žmogaus teisių apsaugos sistemos pagrindiniai „klientai“ - būtent jų nuomonės turėtų sulaukti daugiausia dėmesio prieš pradedant bet kokias papildomas reformas. Jei reforma bus patikėta vyriausybėms - kurioms dažniausiai ir pateikiami kaltinimai Teisme - negalima sudaryti jokių teigiamų prognozių Teismo ateičiai. Nepaisant to, kad konferencija vyko simbolinę reikšmę turinčioje vietovėje, vyriausybių atstovai nepasidavė dvasios šauksmui ir atsisakė prisiimti atsakomybę už Teismo sprendimų įgyvendinimą savo šalyse - kas sumažintų pasikartojančių bylų tuo pačiu klausimu (savaime nurodančių klaidą sistemoje) skaičių Teisme. Teismo veikla bus veiksmingesnė ir sprendimai pačiose rimčiausiose bylose bus priimami greičiau tik tuo atveju, jei Teismas gaus šalių narių finansavimą.
Verta paminėti, kad dar prieš įvykstant šiai konferencijai, jos dalyviai gavo atvirą laišką, parengtą HŽTF kartu su 20 kitų Vidurio ir Rytų Europos NVO. NVO pabrėžė, kad Teismo veikla jų kilmės šalyse pagerino demokratijos būklę ir leido žmogaus teisių gynimo judėjimui pasistūmėti į priekį. Jos dėl to jaučia pareigą pareikšti savo nuomonę tebesitęsiančiuose debatuose. Jos su nerimu pastebėjo, kad kai kurios šalys Teismui kenkia arba net jį atvirai užsipuola. Tokius veiksmus buvo galima matyti debatų metu, kai buvo pasiūlyti bylos pateikimo nagrinėti Teismui apribojimai - pavyzdžiui, reikalavimai sumokėti mokestį arba būti atstovaujamam profesionalaus advokato. Buvo išreiškiama nepagarba Teismui ir jo kanceliarijai. Tokie veiksmai gali kelti rimtą grėsmę žmonėms, žmogaus teisių gynėjams ir NVO tose šalyse, kur šis Teismas - vienintelis kelias teisingumui ir pagarbai žmogaus teisėms užtikrinti.
Konferencijoje dalyvavo ir Helsinkio žmogaus teisių fondą atstovavo daktaras Adamas Bodnaras ir Dominika Bychawska-Siniarska.