"Clearview AI" - mums šiurpulį kelianti privatumą pažeidžianti programėlė

Jei negalit susilaikyt paspaudę ant bet ko, kas sukels jums šiurpulį (kaip ir aš!), greičiausiai jau esat skaitę ne vieną straipsnį apie "Clearview AI".

Tačiau jei esat kiek laimingesnis ir jau prisiskaitėt tokių straipsnių, štai visa istorija, trumpai-drūtai. Žiniasklaidoje rašoma, kad startuolis „Clearview AI“ surinko daugiau nei 3 milijardus veidų atvaizdų iš interneto, įskaitant socialinių tinklų („YouTube“, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, ir pan.). Tai buvo padaryta be įmonių ar vartotojų sutikimo. Startuolis taipogi sukūrė veido atpažinimo programą, palaikančią ryšį su vogtų nuotraukų duombaze. Regis, nufotkinus praeivį (galbūt net tik dalinai) būtų galima patikrinti šią duombazę ir pamatyti visas viešas to asmens nuotraukas kartu su nuorodomis į tai, kur jos buvo aptiktos. Net kai nuotraukos yra 20 ar 30 metų senumo.

The New York Times“ netgi užsiminė, kad techniškai egzistuoja galimybė „Clearview AI“ suderinti su papildytosios realybės akiniais ir domėtis kiekvieno realiu laiku matomo žmogaus istorija. Protestuotojų, patrauklių praeivių, ko tik panorėtumėt.

Anot startuolio, 2019 m. daugiau nei 600 JAV teisėsaugos institucijų naudojo „Clearview AI“, licensija išduota ir kelioms privačioms firmoms. Artimiausiu metu planuojama toliau agresyviai piršti programą JAV policijos departamentams, taip pat numatoma plėtra į bent 22 šalis.

Jau daros baisu? Dar ne? Manot, kad ES piliečiai yra apsaugotas nuo tokių privatumo pažeidėjų, jei niekad nepalieka senojo žemyno? Deja, turiu liūdnų žinių. Įmonė norėtų išplėsti į ES, pavyzdžiui, ieškoti partnerių Italijoje, Graikijoje ir Nyderlanduose. Šiuo metu neaišku, ar „Clearview AI“ pažeidžia Europos teisės aktus. Jei jie rinko ES piliečių nuotraukas, programinė įranga galimai pažeidė ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 14 punktą (biometrinių duomenų tvarkymas). Tačiau jų teisinė padėtis šiuo metu gana neaiški – Europos Komisija leptelėjo tik tiek, kad stebi situaciją po pranešimo spaudai ir tariasi su ES duomenų apsaugos institucijomis.

Tačiau laukti žinių iš žiniasklaidos nepakanka. Europos Komisija privalo imtis veiksmų – kuo greičiau, tuo geriau. „Clearview AI“ ir kitos su panašiomis interneto duomenų siurbimo strategijomis žaidžiančios įmonės kelia akivaizdžią grėsmę žmonėms. Juk norime gyventi visuomenėje, kur viešose erdvėse galima elgtis laisvai – nenorime, kad kažkas (net valstybės tarnautojai) nuolatos stebėtų mūsų veiklą.

Neseniai atrodė, kad Europos Komisija supranta mūsų norą gyventi laisvoje visuomenėje. Buvo planų bent laikinai uždrausti veido atpažinimo technologijas. Tačiau naujausiame dirbtinio intelekto darbiniame dokumente draudimo planų atsisakyta. Reikia bent grįžti prie draudimo planų.

PS: Norite sužinoti daugiau apie privatumą, sekimą, saugumą? Domina, kaip tai susiję su demokratijos stiprumu? Kviečiame užmesti akį į mūsų advokacijos vadovo Izrael Butler parengtą #meandmyrights ciklą.