EU Watch

Nori pažaboti PiS siautėjimą? Griebk už jų eurų kapšelio

Lenkijos vyriausybė ilgą laiką sėkmingai atsispyrė ES teisiniam ir politiniam spaudimui, tačiau ES finansavimo nutraukimas gali turėti kur kas konkretesnį poveikį. Tam net yra teisėtas pagrindas.

by Israel Butler

Regis, pavojus teismų nepriklausomumui Lenkijoje kiek atlėgo prezidentui Duda praeitą savaitę vetavus du iš trijų prieštaringai vertinamų teismų veiklos įstatymų. Deja, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) ir toliau sieks didesnio teismų paklusnumo vyriausybės užmačioms.

Jei taip iš tiesų bus, ES nebegalės apsiriboti vien tik įspėjimais apie tolesnius galimus įspėjimus. ES nepavyko įtikinti PiS nustoti ribojus šalies teismų laisvę. Vykdydama Lenkijos reformų tyrimą, Komisija paskelbė naują rekomendacijų paketą, tačiau Lenkijos vyriausybė iki šiol nekreipė dėmesio į nei vieną Komisijos rekomendaciją. Komisija buvo pareiškusi, kad įgyvendinus tam tikras vetuotų teisės aktų nuostatas bus nedelsiant pradėda ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatyta procedūra. Tačiau net aktyvavus 7 straipsnį, daugiausia, ko galima tikėtis iš ES Tarybos, tėra daugžodžiavimas, mat prieš skelbiant sankcijas reikia įgyvendinti dar ne vieną etapą, kurį bet kada gali vetuoti pati Vengrija. Komisija taip pat pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl poveikio teisminėms institucijoms Lenkijoje. Tačiau panašus procesas prieš Vengrijos vyriausybę 2012 m. parodė, kad net jei Komisijai ir pasiseks, tikėtina, kad vyriausybė vis tiek pilnai neatsisakys ginčijamų priemonių. Taipogi yra požymių, kad PiS paprasčiausiai nėra nusiteikusi paisytis ES teismų sprendimų.

Atrodo, kad Komisija nebandys paveikti PiS per ES finansavimą, nors tai galėtų būti paprastas ir galingas įrankis šiuo klausimu. Kai kurių valstybių narių vyriausybės ir atskiri komisarai yra siūlę nutraukti pažeidimą vykdančios valstybės narės ES finansavimą (konkrečiai – lėšas iš sanglaudos fondų). Šalys narės pinigus iš ES gauna įvairiai, tačiau sanglaudos fondai yra didžiausia finansavimo dalis, skirta padėti vyriausybėms investuoti į infrastruktūrą ir darbo vietų kūrimą. 2014-2020 m. laikotarpiu planuojama Lenkijai skirti 86 milijardus eurų, t.y. beveik 19 proc. (iš 285 milijardų eurų) visoms 28 ES valstybėms narėms skirtų lėšų.

Kai kurie žmonės mano, kad nutraukti ES finansavimą nėra gerai, mat dėl to gali augti ES valstybių nesutarimai ir blogėti santykiai. Kitų nuomone, norint sustabdyti valstybės finansavimą iš ES už įstatymų viršenybės principo negerbimą, visų pirma reiktų ES teisės aktuose ar net sutartyse tam numatyti atskirą, naują mechanizmą.

Iš tiesų yra taip, kad ES sanglaudos fondų taisykles jau ir taip numato reikalavimą gerbti teisinės valstybės principus kaip finansavimo sąlygą. Taisyklėse (Bendrųjų nuostatų reglamente) nurodoma, kad vyriausybės privalo būti sukūrusios sistemas, galinčias užtikrinti, kad sanglaudos fondų lėšos būtų panaudojamos laikantis ES ir valstybės įstatymų. Vyriausybėms reikia steigti įstaigas, kurios valdytų ES lėšas, jas skirstytų ir prižiūrėtų, kad jos būtų įsisavinamos laikantis ES ir šalies teisės aktų reikalavimų. Būtent teismai galiausiai ir tikrina, ar veiksmai neprieštarauja ES ir nacionalinės teisės aktams.

Europos Komisija dar 2016 m. liepos mėn. manė, kad Lenkijoje egzistuoja sisteminė grėsmė teisinės valstybės principams. Jau tada Lenkijos vyriausybė buvo rimtai pažeidusi savo įsipareigojimus pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą. Praeitą savaitę Komisija ėmėsi teisinių veiksmų dėl prezidento Dudos nevetuoto įstatymo, kuris tariamai prieštarauja ES teisės aktuose numatytiems šalies įsipareigojimams užtikrinti teismų nepriklausomumą.

Tad yra aišku, kad, Komisijos nuomone, Lenkijos teismai nebėra nepriklausomi, ko reikia norint užtikrinti ES lėšų įsisavinimą pagal visus įstatymus. Tai reiškia, kad Lenkijos vyriausybė grubiai pažeidė Bendrųjų nuostatų reglamento nuostatas. O šiame reglamente numatyta, kad grubaus pažeidimo atvejo Komisija turi teisę nutraukti valstybės narės finansavimą, kol problema nebus išspręsta. Tam jau yra precedentas - 2013 m. Komisija "sustabdė" sanglaudos fondo lėšų skyrimą Vengrijai dėl problemų, susijusių su ES lėšų valdymo ir kontrolės sistemomis šalyje.

Komisija imasi matomai neveiksmingų priemonių prieš PiS, kai tuo tarpu ekonominis spaudimas kirstų būtent ten, kur skauda: į eurų kapšelį. PiS mano, kad tol, kol turi liaudies palaikymą, gali tyčiotis iš Briuselio. Tačiau PiS populiarumas iš dalies priklauso nuo to, ką kai kurie komentatoriai vadina valdžios kyšiu visuomenei – tam tikrų padidintų išmokų, kurias išmokėti buvo galima iš vieną kartą pasitaikiusių nenumatytų pajamų. ES šių išmokų tiesiogiai nefinansuoja, tačiau valdžia greičiausiai gerai apgalvotų finansiškai nepagrįstą saldanių žarstymą liaudžiai, jei Komisija užtrumpintų milijardų eurų finansavimą, kai vyriausybė nebegali garantuoti jų įsisavinimo pagal paskirtį. Kai vyriausybė suvokia, kad ES gali iš tikrųjų nutraukti finansavimą, ji veikiausiai nebenorės taip spardytis dėl Komisijos rekomendacijų ateityje.