Tech & Rights

Byloje dėl 1990 m. vykusių demonstracijų Bukarešte nustatyti žmogaus teisių pažeidimai

Europos Žmogaus Teisių Teismo paskelbtame sprendime byloje dėl 1990 m. birželį žiauriai nuslopintų demonstracijų Bukarešte buvo nustatyta, kad Rumunija pažeidė dviejų savo piliečių žmogaus teises.

by The Association for the Defense of Human Rights in Romania – the Helsinki Committee

Rugsėjo 17 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija paskelbė savo sprendimą Mocanu ir kiti prieš Rumuniją byloje. Pagal pareiškėjų Anca Mocanu, Marin Stoica ir asociacijos „1989 m. gruodžio 21“ (angl. „21 December 1989) pateiktą skundą dėl neveiksmingo 1990 m. birželio 13-15 d. įvykių vidinio tyrimo EŽTT nustatė, kad Rumunija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 2, 3 ir 6 straipsnius.

Šiuo Teismo sprendimu buvo sujungtos trys atskiros paraiškos, o ponas Stoica galiausiai sulaukė kompensacijos. 2012 m. Teismas priėmė kitų dviejų pareiškėjų atžvilgiu palankius sprendimus, tačiau pono Stoica skundo nepatenkino dėl to, kad jo bylai buvo suėjęs senaties terminas.

Pagrobtas gatvėje ir muštas

1948 m. gimimo rumunas Marin Stoica 1990 m. birželio 13 d. buvo sumuštas TVR (valstybės kontroliuojamos televizijos stoties) būstinėje. Po sumušimo jis pateko į komą. Poną Stoica pagrobė gatvėje, pakeliui į darbą - jam buvo kelioms valandoms atimta laisvė ir jis buvo žiauriai muštas. Sekančią dieną jis prabudo ligoninėje, kur kažkas jam patarė dingti, kad nebūtų suimtas drauge su kitais demonstrantais. Iš baimės jis spruko ir trims mėnesiams užsidarė namuose. Kadangi baimė taip ir nedingo, o dėl sumušimo atsirado ilgalaikių sveikatos sutrikimų, 2001 m. - praėjus 10-iai metų po įvykių - ponas Stoica galiausiai pateikė prašymą pradėti įvykio ikiteisminį tyrimą. Tik tada įvykių tyrimas pajudėjo iš vietos.

Ponas Voinea, tyrimui vadovavęs prokuroras, apsvarstė Stoica - vieno iš daugiau nei tūkstančio nukentėjusiųjų - atvejį, mat dėl jo sumušimo ir ilgalaikio poveikio jo sveikatai buvo surinkta pakankamai įrodymų. Dažnai „šachtininkų reidu“ vadinamų įvykių (taip pavadintų dėl to, kad demonstracijai numalšinti iš kalvų autobusais buvo atgabenta daugybė šachtininkų) tyrimas vyko lėtai, turėjo praeiti daugybę etapų. Galiausiai, po aštuonis metus trukusio tyrimo, duotų parodymų ir vykdytų medicininių apžiūrų, prokuratūra prie Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo tyrimą nutraukė nepateikusi jokių kaltinimų.

Pono Stoica paraiška EŽTT buvo sujungta su dvejomis su šiomis demonstracijomis susijusiom bylomis - ponios Mocanu, kurios vyras žuvo įvykių metu, ir asociacijos „1989 m. gruodžio 21“, kurios būstinę nuniokojo šachtininkai. Mocanu ir kiti prieš Rumuniją byloje pareiškėjai skundėsi dėl to, kad bandymas nustyti už žiaurų demonstracijų slopinimą 1990 m. birželio 13-14 d. atsakingų žmonių tapatybę ir juos atitinkamai nubausti nebuvo veiksmingas, nešališkas ir išsamus. Pono Stoica skundas rėmėsi Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniu (draudžiančiu nežmonišką ar žeminantį elgesį).

Perduotas nagrinėti Didžiajai kolegijai

2012 m. EŽTT priėmė poniai Mocanu ir asociacijai „1989 m. gruodžio 21“ palankų sprendimų, tačiau atsisakė patenkinti Stoica paraišką, kadangi šis per vėlai kreipėsi į nacionalinius teismus. Marin Stoica atstovavusi teisininkė Diana-Olivia Hatneanu paprašė, kad byla būtų perduota nagrinėti Didžiajai kolegijai. Prašymas buvo patenkintas ir 2013 m. spalio 2 d. vyko viešas posėdis. Nuo pat šio prašymo pateikimo ponui Stoica talkino organizacija APADOR-CH.

„Po šiandieną paskelbto Didžiosios kolegijos sprendimo - kuris yra galutinis - Rumunija privalės atnaujinti tyrimą dėl šachtininkų. Atsižvelgiant į šių įvykių metu mirusius žmones, ši pareiga kyla dėl to, kad pagal kitoje EŽTT byloje - tai yra, „Revoliucijos byloje“ [Association 21 December 1989 v. Romania] - priimtą sprendimą tokiems nusikaltimas negali būti taikomas senaties terminas, - teigė ponia Hatneanu, - Dabar valstybė privalės veiksmingai atlikti tyrimą, kuris, tikėtina, leis patraukti kaltuosius baudžiamojon atsakomybėn ir nušviesti visus 1990 m. birželio įvykius - ne tik tai, kas buvo susiję su tuo metu nužudytais žmonėmis, tačiau taip ir smurto atvejus bei laisvės atėmimą. Kai kalbame apie rimtus žmogaus teisių pažeidimus, neturi būti taikomi jokie senaties terminai.“

„Atkentėjęs 23 neteisybės kupinus metus Rumunijoje, jaučiuosi patenkintas, jaučiu, kad, nepaisant trijų žaizdų, pagerėjo mano sveikata - po septynių metų bylinėjimosi EŽTT, man pavyko savo bylą pristatyti 17-ai Didžiosios kolegijos teisėjų; manau, kad 17-os šalių teisėjai rimtai žiūrėjo į mano nuoskaudą“, - po sprendimo kalbėjo Marin Stoica, - „Aš didžiuojuosi būdamas rumunas ir europietis, ir tuo, kad teisėjai išanalizavo 1990 m. birželio 13-15 d. įvykius, kurie buvo sudavę smūgį besiformuojančiai Rumunijos demokratijai. Dėkoju APADOR-CH už parodytą profesionalumą ir kantrybę.“