Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo paskelbtame Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją bylos (paraiškų numeriai - 15018/11 ir 61199/12) sprendime nustatė, kad dviejų laisvės atėmimu iki gyvos galvos (ir be galimybės būti paleistiems lygtinai) nuteistų kalinių įkalinimo sąlygos aiškiai prieštaravo Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 (draudimas su asmeniu elgtis nežmoniškai ar žeminančiai) ir 13 (teisė į veiksmingą teisinę gynybą) straipsniams.
Abiems kaliniams buvo taikomas griežtas kalinimo režimas, kurio bruožai - šių kalinių izoliacija prastai vėdinamose ir nehigieniškose patalpose, taip pat prastas apšvietimas, šildymas, maisto ir sveikatos priežiūros lygis. EŽTT nustatė, kad tokios sąlygos ne tik buvo nežmoniškos ir žeminančios - toks režimas (įskaitant ir izoliaciją) pareiškėjams buvo taikomas automatiškai, pagal šalyje kalėjimų režimus reguliuojančių įstatymų nustatytą tvarką, o ne dėl kokių konkrečių jų veiksmų, reikalaujančių griežtesnių saugumo priemonių.
Teismas atsižvelgė į Didžiosios kolegijos 2013 m. sprendimą Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę byloje ir gerokai pakeitė savo požiūrį nuo to, kuris buvo išdėstytas 2010 m. rugsėjo mėnesį paskelbtame Iorgov prieš Bulgariją (Nr. 2) bylos sprendime. Pastarajame Teismas buvo nutaręs, jog tai, kad pareiškėjui buvo atimta laisvė iki gyvos galvos, savaime neprieštarauja 3 straipsniui, o kalėjime jam taikomas režimas taip pat nepažeidžia Žmogaus Teisių Konvencijos.
Nors šiame paskutiniame sprendime Teismas buvo labiau linkęs Bulgariją smerkti, buvo pastebėta ir šiokia tokia pažanga. Teismo teigimu, Bulgarijos viceprezidento 2012 m. suteikta amnestija kaliniui iki gyvos - požymis, kad vyriausybė planuoja vykdyti 2012 m. balandį paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimą, raginantį prezidentą bei viceprezidentą skaidriai naudotis savo teise suteikti amnestiją.
„Šios bylos sprendime EŽTT pernelyg daug reikšmės suteikė 2012 m. Bulgarijos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimui ir faktui, kad ligi šiol tik vienas toks kalinys buvo lygtinai paleistas į laisvę. Baudžiamojo kodekso reforma gali būti sustabdyta, jei bus nuspręsta, kad užtenka dabartinės įstatymų santvarkos ir reikia išsaugoti amnestijos suteikimo mechanizmus - atgyventų amžių produktus, kurie visiškai nesusiję su teisinės valstybės principais,“ kalbėjo Bulgarijos Helsinkio komiteto pirmininkas Krassimir Kanev.
EŽTT teigimu, jei Bulgarijos institucijos nori įgyvendinti Teismo sprendime pateiktas rekomendacijas, jos privalo vykdyti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (be galimybės būti paleistiems lygtinai) nuteistų asmenų kalinimo režimus reglamentuojančios teisinės santvarkos reformą - dabartinė santvarka leidžia visiems tokiems kaliniams taikyti griežtus ir nežmoniškus režimaus.
Dėl teisės aktų trūkumų Bulgarija dabar turės pareiškėjui p. Harachiev sumokėti 4,000, o p. Tolumov - 3,000 eurų kompensaciją, kartu su 5,600 eurų kaštams bei išlaidoms padengti. Galutinė suma, į kurią nėra įskaičiuotas Bulgarijos vyriausybę atstovavusių teisininkų užmokestis - 12,600 eurų (beveik 24,700 levų).
Šis sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti apskųstas Didžiąjai kolegijai.
Prašome Jūsų perskaityti čia pateiktą Bulgarijos Helsinkio komiteto pranešimą spaudai.