Tech & Rights

Po rasizmo paskatintos kampanijos Bulgarijos romų šeimos liko be namų

Dėl triukšmingos muzikos kilęs nesutarimas, kurį Bulgarijos žiniasklaida pavaizdavo kaip etninį konfliktą, baigėsi romų gyvenamų pastatų griovimu.

by Bulgarian Helsinki Committee
Image: Dennis Jarvis - Flickr/CC content

Birželio mėnesį Garmeno miestelyje (Bulgarija) vykęs kivirčas dėl muzikos keliamo triukšmo susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Galiausiai rietenas peremė politinės partijos - atkreipdamos dėmesį į tai, kad ginčas kilo tarp etninių bulgarų ir etninių lietuvių, jos jį perteikė kaip etninį konfliktą.

Pranešama, kad vietiniai paragino valstybę nugriauti nelegaliai pastatytus romų namus. Kampaniją lydėjo ir žiniasklaidos, Bulgarijos politinių partijų atstovų ir kitų skatinamos viešos prieš romus nukreiptos kalbos.

Nugriauti pastatai

Birželio 29 d. buvo nugriauti keturi pastatai. Tokį sprendimą priimti privertė visuomenės daromas spaudimas; tai - ne kas kita, kaip kolektyvinė bausmė už neteisėtus kelių asmenų veiksmus Garmene, neatsižvelgiant į namuose gyvenusių ir niekaip su įvykiais nesusijusių žmonių aplinkybes.

Garmeno merui pareiškus, kad nugriautuose pastatuose gyvenusias ir šiuo metu kur apsistoti neturinčias romų šeimas nėra įmanoma aprūpinti būstu, pastarosios liko gatvėje. Savivaldybė ketino agyvendinti jas apleistoje mokykloje Osikovo miestelyje, tačiau šio gyventojai valdžios bandymus užprotestavo.

Namai ir šeima

Gegužės 27 d. vykusios TV laidos „Bulgarija gyvai“ metu Bulgarijos Helsinkio komitetas (BHK) įspėjo apie tokių paaštrėjimų riziką. BHK nuolatos kartoja, kad namų, kuriuose ilgą laiką gyveno skurstančios šeimos, griovimas neaprūpinant šių šeimų kitu būstu pažeidžia teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisę į būstą - net ir tuo atveju, kai namai yra statyti neteisėtai. Deja, tai griovimo nesustabdė.

Trijose panašiose bylose prieš Bulgariją jau buvo pripažinta, kad žmonių išvarymas iš namų per prievartą pažeidžia tarptautinės teisės normas. Iki šiol Bulgarijai nepalankius sprendimus priėmė trys tarptautinės organizacijos: byloje Yordanova ir kiti prieš Bulgariją - Europos Žmogaus Teisių Teismas; bylojeNaydenova ir kiti prieš Bulgariją - JT Žmogaus teisių komitetas; ir byloje Europos romų teisių centras prieš Bulgariją - Europos socialinių teisių komitetas.

Bulgarijos Helsinkio komitetas svarstys galimybę šiuo atveju kreiptis į teismą dėl tarptautinės teisės normų pažeidimų.