EU Watch

Žmogaus teisės: ko galima tikėtis, kai ES Tarybai pirmininkaus Bulgarija?

Bulgarijos Helsinkio komiteto ("Liberties" tinklo nario) pirmininkas Krassimir Kanev išanalizavo žmogaus teisių vaidmenį Bulgarijos pirminkavimo Europos Tarybai programoje.

by Krassimir Kanev

Praeitų metų gruodžio viduryje Bulgarijos vyriausybė Nacionalinei asamblėjai pristatė savo pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programą. Joje nustatyti keturi prioritetai: ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda; Europos perspektyvos Vakarų Balkanams; saugumas ir stabilumas stiprioje ir vieningoje Europoje; bei skaitmeninės ekonomikos ir įgūdžių ateičiai vystymas. Nė vienas jų nėra susijęs su žmogaus teisėmis. Negana to, programoje net nėra žoždių „žmogaus teisės“ ar „pagrindinės teisės“, taipogi neminima ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Bendrai paėmus, neatrodo, kad Bulgarija puoselėtų žmogaus teises, kai būtent jas – vieną iš pagrindinių Sąjungos vertybių – labiausiai ir reikia stiprinti jos pirmininkavimo laikotarpiu.

Prioritetai nuvylė

ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė (primename – pirmininko pozicija kas pusmetį pereina vis kitai valstybei narei) yra atsakinga už Tarybos darbotvarkės nustatymą ir darbų programos pirmininkavimo laikotarpiu sudarymą.

Užuot kalbėjus apie žmogaus teises, Bulgarijos programoje daug rašoma apie „migracijos valdymą“. Siekiama didinti „žmonių grąžinimo politikos“, „sienų kontrolės valdymo“ veiksmingumą, taipogi „terorizmo“ kontekste „stiprinti [Sąjungos] išorines sienas". Tose keliose vietose, kur programoje kalbama apie žmogaus teisių politiką, nurodoma, kad pirmininkavimo metu Bulgarija dirbs su vienodų galimybių vyrams ir moterims, neįgaliųjų teisių ir pastarųjų integracijos į visuomenę klausimais. Deja, nėra nurodytos jokios konkrečios priemonės.

Akivaizdu, kad pirmininkavimo metu Bulgarija neketina spręsti jokių žmogaus teisių problemų Sąjungoje, kurios iki šiol atrodė kaip gana kietas riešutėlis. Jų iš ties nemažai: teisinei valstybės pamatų, svertų ir atsvarų sistemų keliose ES valstybėse griovimas; plačiai paplitusi rasinė, etninė ir religinė diskriminacija, islamofobija ir neapykanta; diskriminacija atskirų šalių baudžiamosios teisenos sistemose; ribotos galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą socialiai atskirtiems asmenims; toliau ribojama žiniasklaidos laisvė; žmogaus teises ginančių organizacijų veiklos apribojimai, kai kur – net jų persekiojimas.

Šios problemos jau buvo gerai aptartos vietinių ir tarptautinių žmogaus teisių stebėtojų (įskaitant ir ES pagrindinių teisių agentūros – FRA) ataskaitose. Jos nebuvo nagrinėtos (arba nepakankamai nagrinėtos) ankstesnių Tarybos pirmininkių, įskaitant ir Estijos, programų dokumentuose. Tačiau atrodo, kad Bulgarija – vienintelė valstybė, kuri ES Tarybai pirmininkauti pradės tuomet, kai jai yra taikomas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas – tikrai nėra nesugebės pradėti jokių pokyčių.

„Didis susirūpinimas“ dėl diskriminacijos

Net jei ignoruotume žmogaus teises ginančių NVO stebėtojų pastabas ir rekomendacijas, apsiribodami tik pastaruoju metu paskelbtomis oficialių Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos institucijų išvadomis, Bulgarija nesudaro itin gero vaizdo. 2017 m. dviejų JT institucijų pateiktos pastabos ir rekomendacijos kelia nerimą, žinant, kad kalbama apie šalį, kuri įstojo į aukščiausius žmogaus teisių apsaugos standartus puoselėjančių valstybių klubą.

Praeitų metų gegužę Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas išreiškė „didį susirūpinimą“ dėl augaunčio neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų Bulgarijoje atvejų skaičiaus. Neapykanta buvo nebaudžiama ir nukreipta prieš pagrindines šalies mažumas: turkus, romus, žydus, afrikiečius, pabėgėlius ir migrantus. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į „tebesitęsiančią romų atskirtį“ visose gyvenimo sferose, ypač kas liečia priverstinį iškeldinimą iš vienintelės asmens gyvenamosios vietos, atskirtį švietimo srityje ir galimybes gauti mokamą darbą ar sveikatos priežiūros paslaugas. Komitetui rūpestį kėlė ir elgesys su migrantais – baigiamuosiuose pastabose buvo atkreiptas dėmesnys į asmenų pašalinimą iš valsytbės teritorijos per smurtą, netinkamą elgesį su migrantais, jų savavališko suėmimo atvejus.

Kankinimas bei daugelis kitų teisių pažeidimų

Gruodžio mėnesį JT Komitetas prieš kankinimą paskelbė dar daugiau nerimą keliančių išvadų, susijusių su nesankcionuotu, tačiau plačiai paplitusiu netinkamu elgesiu su suimtaisiais (ypač – romų mažumos nariais), Bulgarijos policijos nuovadose. Pastabose minėtas nežmoniškas elgesys su kaliniais, socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros įstaigose esančiais asmenimis, taipogi netinkamas elgesys su prieglobsčio prašytojais, jų pašalinimas iš valstybės teritorijos per smurtą. Komitetui ypač rūpėjo, kad 2000-2010 m. institucijose mirė šimtai vaikų su protine negalia, tačiau niekas nebuvo pripažintas kaltu. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais blogėja bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis – pastarosios vis dažniau atsisako įsileisti NVO ar atlikti nepriklausomus, nevyriausybinius žmogaus teisių patikrinimus jų patalpose.

Regioniniu lygmeniu Bulgarija yra viena iš nedaugelio Europos Tarybos narių, kurių atžvilgiu Europos Komitetas prieš kankinimą 2015 m. viešai įvardijo šalies valdžios institucijų atsisakymą bendradarbiauti kaip vieną pagrindinių trukdžių kalinimo sąlygoms gerinti. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į sistemines blogo policininkų elgesio su suimtaisiais problemas. Negana to, vertinant per capita, Bulgarija turi vieną didžiausių neįvykdytų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų skaičių. Šie sprendimai apima visą Europos žmogaus teisių konvencijos saugomų teisių spektrą. Nemažą dalis jų yra susijusi su teise į gyvybę dėl pernelyg didelio jėgos ir pernelyg dažno šaunamųjų ginklų panaudojimo, taipogi su atvejais, kai policijos pareigūnai kankinima žmones, nežmoniškai ar žeminančiai su jais elgiasi.

Asižvelgiant į tai, neverta tikėtis, kad Bulgarija pirmininkavimo metu spręs rimtas ES žmogaus teisių problemas. Sunku patikėti, kad situacija pagerės ir sekančios valstybės – Austrijos, kurios valdančiojoje koalicijoje šiuo metu yra kraštutinių pažiūrų Laisvės partija – pirmininkavimo metu. Tai yra rimtas iššūkis teises ginti norinčioms NVO. Nuolatos finansavimo stokojančios ir ne vienoje šalyje vyriausybės spaudžiami nevyriausybininkai turės dėti dvigubai daugiau pastangų, kad pavyktų pasiekti teigiamų pokyčių.