Naujausiame organizacijos „Tarptautinė mažumų teisių grupė“ („Minority Rights Group International“ - MRG) leidinyje apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kurstymą, „Pasaulio mažumų ir tenykščių gyventojų padėtis 2014 m.“, pateikiami svarūs pavyzdžiai bei Bulgarijos, Prancūzijos, Gruzijos, Graikijos, Vengrijos, Rusijos, Turkijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės atvejų tyrimai. Vengrijos atvejo tyrimo autorė - Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos (HCLU) Romų programos vadovė Eszter Jovánovics.
Neapykanta mažumoms - liūdna Europos kasdienybė, tačiau, kaip teigia MRG metinė ataskaita, institucijos į ją dažnai nekreipia dėmesio. Ataskaitoje parodoma, kad dažniausiai regione taikomasi į prieglobsčio prašytojus, migrantus, pabėgėlius ir į jau ilgai ten gyvenčių mažumų bendruomenes - tokias, kaip žydai, musulmonai ir romai.
Pagrindinės ataskaitos išvados yra:
- Vyriausybės vangumas, pavyzdžiui, renkant duomenis, pranešant apie procesus ar atkreipiant viešą dėmesį į bylas, tam tikra forma įteisina tokią neapykantą.
- 2008 m. pasaulinės finansų krizės padariniai lėmė, kad daugelyje šalių ėmė augti neapykanta ir daugėti smurto prieš migrantus bei tautines ir religines mažumas atvejų.
- Neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus taip pat gali skatinti ir diskriminuojančios vyriausybės politikos kryptys.
Čia rasite MRG pranešimą spaudai.
HCLU Romų programos vadovė Eszter Jovánovics savo atvejo tyrime (kuris yra pateiktas 173-iame ataskaitos puslapyje) parodo, kad Vengrijos įstatymai, skirti kovoti su neapykantos nusikaltimais, dažnai nukreipiami prieš pačius romus, o ne naudojami jiems apsaugoti:
„Nors tai, kad 2013 m. - praėjus penkiems metams po įvykių - keturi žmonės buvo nuteisti už serijines šešių romų žmogžudystes 2008 ir 2009 m., yra sveikintinas žingsnis kovoje su Vengrijai būdingais neapykantos kurstomais nusikaltimais, bendruomenė vis dar yra menkai apaugota nuo kylančios ir prieš juos nukreiptos smurto bangos. Tai parodo faktas, kad įtariami nusikaltėliai buvo suimti tik po vienuolikto savo išpuolio, o jų bylą teismas nagrinėjo 28-is mėnesius, nes dėl pirmojo tyrimo trūkumų daugumą įrodymų reikėjo rinkti iš naujo. Nepaisant to, policija į daugelį kitų prieš Romus įvykdomų neapykantos nusikaltimų žiūri pro pirštus, o teismai apie juos nesužino... Palyginkime su tuo, kaip greitai romai yra apkaltinami rasizmu prieš vengrus ir dėl to tenka pakliūna į teismą.“
Atvejoje analizėje tada yra pateikiami du baudžiamojo proceso pavyzdžiai, kai kaltinami romai, veikę iš baimės ir pykčio numanomiems rasistams, buvo nuteisti už prieš vengrus nukreiptų neapykantos nusikaltimų įvykdymo. Pabaigoje atvejo analizė rašo: „Institucinis rasizmas - tai turbūt viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Vengrijos teisėsaugos pareigūnai taiko tokį matomai dvigubą standartą. Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga ir toliau siekia, kad neapykantos nusikaltimų nuostatos būtų tinkamai įgyvendintos, ir kad šalies baudžiamosios teisės sistemoje būtų naikinama struktūrinė diskriminacija.