EŽTT bylos eigoje devynias savo statuso netekusias bažnyčias atstovavo Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga (VPLS), žmogaus teises ir laisves serginti organizacija.
Nepaisant to, kad 2012 m. Vengrijoje įsigaliojęs bažnyčių įstatymas buvo daugelyje vietų pakeistas, jis vis tiek tapo vienu didžiausių pilietinių laisvių atėmimo atvejų šalyje nuo tada, kai joje pasikeitė politinis režimas. VPLS pozicija šiuo atveju remiasi praeitų metų Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriame Teismas niekiniu pripažino teisėtai veikiančių bažnyčių statuso atėmimą vadovaujantis naujais teisės aktais - tai yra, bažnyčių teisinis statusas nepakito. Vyriausybei vis dar nepavyko įgyvendinti šio Konstitucinio Teismo sprendimo; negana to, reikia prisiminti, kad ketvirtas Pagrindinio įstatymo (Vengrijos Konstitucijos) pakeitimas, be kita ko, būtent ir siekė užkirsti kelią tokių sąlygų sudarymui, kuomet būtų galima nepaisyti Vengrijos teisinės apsaugos standartų. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino, kad Bažnyčių įstatymas pats buvo neteisėtas.
Teismas savo sprendime paaiškino, kad jei Bažnyčių įstatymo tikslas - leisti atpažinti atvejus, kuomet piktnaudžiaujama valstybės lėšomis - yra laikomas teisėtu, tuomet skundo pateikėjų statuso atėmimas neproporcingai apriboja jų religijos ir susirinkimų laisves. EŽTT nustatė, kad priversdama statuso netekusias bažnyčias naudotis politiniu, ne teisiniu, procesu, kad šios būtų pripažintos per naujo - procesu, kurio rezultatas visais atvejais toli gražu nėra aiškus - Vengrijos valstybė pažeidė savo įsipareigojimą būti neutraliai. Šis principas taipogi buvo pažeistas, kai su teises netekusiomis bažnyčiomis buvo elgtasi kitaip, nei su įsteigtomis - tai lietė ne tik bendradarbiavimą su vyriausybe, bet taip pat ir religinės veiklos finansavimą iš valstybės lėšų. Teismo teigimu, šiuo atveju minėtų teisės aktų nepateisino jokia objektyvi priežastis.
Dabartiniame Pagrindiniame įstatyme numatytos taisyklės prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijai, mat praėjusios parlamento kadencijos metu kai kurios neteisėtu pripažinto Bažnyčių įstatymo dalys buvo įrašytos į Pagrindinį įstatymą. Vadinasi, dabartiniams Parlamento nariams tikrai vertėtų pasistengti ir įgyvendinti išsamias pataisas.