Tech & Rights

Kas turi spręsti dėl to, ką galima pamatyti internete?

Interneto platformos reitinguoja ir moderuoja turinį neinformuodamos mūsų apie tai, kaip tai daroma. Jų praktikai ir politikai būtinas skaidrumas.

by LibertiesEU

Mūsų kasdienybė neatsiejama nuo technologijos. Tai akivaizdu iš to, kaip naršome, skaitome ir bendraujame internete. Šiame straipsnyje aptarsime du metodus, pagal kuriuos įmonės pateikia mums turinį: reitingavimą ir moderavimą.

Turinio reitingavimas

Platformos naudoja automatines priemones mūsų įkelto turinio reitingavimui ir moderavimui. Kai tinginiaudami darbe ieškote klipų apie kačiukus, rezultatuose nematysite visų įrašų su katėmis internete. Pateikti variantai priklausys nuo jūsų lokacijos, kalbos nustatymų, kitų neseniai atliktų jūsų paieškų ir visų paieškos programos turimų duomenų apie jus.

Platformos kuruoja ir reitinguoja turinį pagal savo prognozes apie mūsų nuostatas ir elgesį internete. Taip daroma įtaka ne tik mūsų galimybei gauti informaciją, bet ir mūsų nuomonei bei galimybei dalyvauti viešose diskusijose. Nuspėdamos mūsų pomėgius, platformos tuo pačiu juos formuoja, palengva keičiant mūsų elgesį internete.

Jos sprendžia, ką skaitome ir žiūrime. Tai tarsi viešnagė užsienyje, kai tik gidas supranta vietos kalbą. Tas gidas ir renkasi, ką matai ir su kuo kalbiesi. Panašiai daro ir interneto platformos. Turinio reitingavimas platformoms suteikia daug naudos – didina ir kategorizuoja tam tikro sensacingo, žmones traukiančio turinio populiarumą, kas tuo pačiu turi nenuspėjamų padarinių dėl algoritminio personalizavimo. Negana to, reitingavimas gali manipuliuoti jūsų laisve formuoti nuomonę. Tačiau ši laisvė yra absoliuti – įstatymai neleidžia jos varžyti, bet koks kišimasis yra nepriimtinas demokratinėje visuomenėje.

Automatizuotas turinio kuravimas lemia, kokią informaciją gauname ir kiek laiko praleidžiame platformoje. Daugelis mūsų pakankamai nežino, kaip rekomendacijų algoritmai formuoja turinio hierarchiją. Kai kurie net nežino, kad reitingavimas apskritai vyksta. Tikras kuravimo mechanizmų skaidrumas – tai būtina sąlyga, kad vartotojai laisvai galėtų naudotis informacinį foną kuriančiais įrankiais. Turime žinoti, kur taikomas automatinis sprendimų priėmimas, taip pat turime teisę gauti apie tai paaiškinimą ir tam paprieštarauti. Norint susigrąžinti laisvę spręsti, suprasti turinio kuravimą, reikia, kad interneto platformos iš tiesų laikytųsi skaidrumo reikalavimų. Automatizuotų priemonių skaidrumas ir aiškumas reikalingos norint įgyvendinti mūsų teisę į žodžio laisvę, kad būtų galima prieštarauti nepagrįstiems turinio apribojimams.

Turinio moderavimas

Interneto platformos turinį kuruoja ir moderuoja ne tik dėl to, kad tai naudinga teikiant informaciją, bet ir dėl to, kad ES bei valstybių narių įstatymų leidėjai ant jų užkrauna vis daugiau atsakomybės dėl vartotojų įkeliamo turinio. Už netinkamą turinį dažnai gresia didelės baudos. ES įstatymai numato, kad nelegalų turinį (pavyzdžiui, smurtą prieš vaikus ar terorizmą) aptikusios platformos privalo nedelsdamos jį pašalinti. Visi sutinka, kad reiktų neleisti žmonėms prieiti prie nelegalaus turinio. Tačiau kartais labai sunku tą legalumą įvertinti, tam reikia teisinės analizės. Pavyzdžiui, klipas gali pažeisti autorių teises, tačiau gali būti ir parodija (ką galima laisvai įkelti).

Kartais labai, labai sunku įvertinti, kas teisėta, o kas – ne. Tačiau bėda tame, kad dėl turinio mąsto interneto platformos naudoja automatizuotus filtrus tokiai sudėtingai problemai spręsti. Automatizavimas leidžia platformos blokuoti bet kokį galimai nelegalų turinį ir taip išvengti atsakomybės. Tačiau tokiam automatizavimui reikalingos apsaugos priemonės ir žmonių priežiūra – programomis negalima aklai pasikliauti.

Kokių apsaugos priemonių reikia?

Be abejo, moderuoti turinį yra labai sudėtinga. Interneto platformos kasdien turi sukti galvas, kurį turinį palikti ir kaip mus prie jo prileisti. Automatizuotas sprendimų priėmimas neišspręs neapykantos skatinimo ar dezinformacijos keliamų socialinių problemų (jau nekalbant apie terorizmą). Programos to paprasčiausiai negali. Automatizavimas veikia, kai turinys akivaizdžiai neteisėtas nepaisant konteksto (pavyzdžiui, vaikų prievarta), tačiau jis neveiksnus bet kokioje sudėtingesnėje situacijoje. Jokios programos neišspręs mūsų socialinių problemų – tad nereikia, kad jos turėtų lemiamą žodį sprendžiant dėl žodžio laisvės jūsų asmeniniame gyvenime.

Šiuo metu interneto platformos reitinguoja ir moderuoja turinį neinformuodamos mūsų apie galiojančią tvarką. Reikia skubiai skaidrinti jų praktiką ir politiką. Platformos privalo atskleisti, kaip jos apsaugo žodžio laisvę ir kokios patikros mechanizmus yra įgyvendinusios. Jų kasdienė veikla, sprendimų priėmimo procesai, poveikio įvertinimai ir pagrindines žmogaus teises liečiantys politikos aspektai privalo būti skaidrūs.

Be skaidrumo, automatizavimui reikia ir tinkamo skundų teikimo mechanizmų bei žmogiškos priežiūros. Be žmonių, be skaidrių ir prieinamų skundų mechanizmų ar žmonių atskaitomybės už priimtą politiką, neįmanoma ištaisyti klaidų. Jei turinys numanomai buvo pašalintas per klaidą, tai turi patikrinti tikras asmuo ir spręsti dėl jo teisėtumo. Ir visada privalo būti galimybė kreiptis į teismą – tik teisėjai yra tinkamai kvalifikuoti priimti galutinį sprendimą dėl mūsų žodžio laisvės.

Autorės: Eliška Pírková iš "Access Now" ir Eva Simon iš "Liberties"