Spalio pradžioje prezidentas Ivo Josipović nušalino profesorių Dejan Jović nuo Kroatijos prezidentūros vyriausiojo analitiko pareigų. To priežastis - politikos mokslų žurnalo „Politička misao“ skaitmeninėje versijoje paskelbtos profesoriaus pastabos apie Kroatijos nepriklausomybę.
Profesorius rašė, kad kitaip, nei neseniai vykęs Škotijos referendumas, 1991 m. referendumas dėl Kroatijos nepriklausomybės nebuvo nei teisingas, nei laisvas - dėl nuolatinės smurto grėsmės ir nesaugios padėties šalyje opozicija (kuri tuo metu nepalaikė visiškos buvusių Jugoslavijos respublikų nepriklausomybės) negalėjo formuluoti savo platformos ir argumentuoti savo pozicijos.
Trumpame oficialiame prezidentūros pranešime rašoma, kad prezidentas nesutinka su savo patarėjo nuomone šiuo konkrečiu klausimu ir mano, kad Kroatija atsiskyrė demokratiškai, nepaisant nepaprastai pavojingų to meto aplinkybių, dėl kurių ilgainiui kilo karas.
Tačiau kai kurių apžvalgininkų nuomone, klausimai dėl plačiai paplitusio įsitikinimo, kad kiekviena tauta siekia būti nepriklausoma, bei bandymai įrodyti, jog tai tėra mitas (kaip neseniai parodė Škotijoje vykęs referendumas), kerta per nuo nepriklausomybės atgavimo Kroatijos visuomenėje giliai įsišaknijusią dogmą. Profesoriaus atliktas palyginimas tarp referendumo Škotijoje ir tų, kurie vyko Jugoslavijoje prieš šiai suskylant, sukėlė audringas (ir daugiausiai vienpusiškas) politines diskusijas.
Užpultas dėl savo nuomonės
Profesoriaus Jović pozicija sulaukė aršios Kroatijos nacionalistinių partijų kritikos; „liberalai“ stengėsi nuo šurmulio patyliukais atsiriboti. Puolimas vyko per visus tradicinius žiniasklaidos kanalus - profesorių kaip žmogų ir kaip savo srities specialistą kritikavo daugumos politinių partijų atstovai ir žiniasklaidos ekspertai. Kol visa tai vyko, akademinė bendruomenė tik tylėjo - niekas nesiteikė išreikšti solidarumo su kolega, puolama vien dėl to, kad išdrįso pareikšti savo nuomonę.
Niekas nieko nesakė net ir tuomet, kai išpuoliai įgavo tautinės neapykantos atspalvį dėl to, kad profesorius Jović priklauso serbų mažumai Kroatijoje. Per porą dienų žmogus buvo izoliuotas politiškai - visi nuo jo atšoko taip greitai, kad tai kiek priminė elgesį su disidentais Rytų bloke septintojame ir aštuntajame dešimtmetyje. Tai iš tiesų ironiška, kadangi didžiausios (bei labiausiai profesorių kritikavusios) Kroatijos opozicijos partijos vadas dažnai kalba apie „tamsiuosius komunizmo amžius“.
Reikia argumentais pagrįstų debatų
Taikos studijų centras paviešino profesoriui Jović rašytą laišką, kuriame išreiškė savo palaikymą. Tai paskatino ir kitus žmones bei grupes imti viešai priešintis neapykantą kurstančioms kalboms. Laiške buvo pabrėžta, kad kritiškas diskusijos apie netolimą Kroatijos praeitį vis dar neišvengiamai lydi neapykantą kurstančios kalbos, o kartais jos susilaukia ir dar mažiau pageidautino dėmesio.
Mūsų sistemoje yra įprasta persekioti tuos, kurie turi kitokią nuomonę, tačiau privalome stengis šios praktikos atsikratyti. Akivaizdu, kad toks persekiojimas gali neapsiriboti vien tik profesorium Jović - tai laisvai gali virsti visos serbų mažumos persekiojimu. Dėl to mes savo laiške ir prašėme visų tyliai įvykius stebinčių žmonių tokius veiksmus pasmerkti viešai. Tokiu būdu bus galima galų gale įveikti mūsų visuomenėje užsisukusį užburtą ratą, kai viešos diskusijos vyksta ne svarių argumentų, o vien tik ideologiniu pagrindu.
TSC tikisi, kad tiek plačioji visuomenė, tiek profesionalų bendruomenė stos ginti argumentais grįstą bendravimą prieš tą, kuris paremtas jėga, persekiojimu ar baime. Kviečiame visus, kurie nesutinka su profesoriumi Jović, savo nuomonę pateikti moksliniame, politiniame ir viešame kontekse - ne griebtis šakių ir fakelų. Juk mūsų šaliai jau 23 metai - pats laikas suaugti.
Parengė: Petra Jurlina (TSC) and Marwan Zeitoun (TSC), 2014 m. spalis, Zagrebas, Kroatija