2014 metais – vaikinų bučinys ir homofobija socialiniuose tinkluose
2014 metais du vaikinai pasidalijo savo bučinio nuotrauka socialiniuose tinkluose. Po nuotrauka pareiškėjai susilaukė homofobiškų, neapykantą skatinančių komentarų. Priėmę sprendimą vaikinai kreipėsi į Lietuvos gėjų lygą (LGL), o ši – į Generalinę Prokuratūrą.
Skundas Prokuratūrai buvo pateiktas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsniu, kuriuo uždrausta kurstyti neapykantą ar diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos. LGL skundą Prokuratūrai pateikė dėl 31 galimos nusikalstamos veikos socialiniuose tinkluose.
Nagrinėti skundą atsisakyta
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo skundo pagrindu nepradėjo. Apskundus šį sprendimą, teismas nusprendė taip pat ikiteisminio tyrimo nepradėti. Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog „didžioji dalis Lietuvos visuomenės itin brangina tradicines šeimos vertybes. Konstitucijos 38-ajame straipsnyje įtvirtinta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę saugo ir globoja valstybė; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, […] šiuo atveju asmuo, viešojoje erdvėje patalpinęs dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką, turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie skirtingas pažiūras visuomenėje turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos skatinimo.“
2015 m. LGL pareiškėjų vardu pateikė peticiją EŽTT
Peticija teigiama, jog Lietuvos neveikimas su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos susidūrusiais asmenimis pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei teisę į efektyvios teisinės gynybos priemones. Buvo pateiktas pasiūlymas skundą nagrinėti kartu su bendruoju Konvencijoje įtvirtintu visų rūšių diskriminacijos draudimu. 2017 m. EŽTT nusprendė bylą Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas prieš Lietuvą nagrinėti.
2020 m. sausio mėnesį EŽTT bylą išaiškino ir nusprendė, jog Lietuva, atsisakydama tirti pareiškėjų skundus dėl neapykantos komentarų socialiniuose tinkluose, diskriminavo asmenis dėl jų seksualinės orientacijos. Teismas nurodė, jog Lietuva pareiškėjams turi atlyginti po 5000 EUR neturtinės žalos, sumokėti 5000 EUR pareiškėjams už bylinėjimosi metu patirtas išlaidas. EŽTT nusprendė, jog įsipareigojimų nevykdymo metu turi būti mokamos palūkanos, kurių norma lygi ribinei Europos banko skolinimo normai, pridedant tris procentinius punktus.