Tech & Rights

Ar visuomenei iš tiesų patinka, kai suimami žmonės?

Asmuo, kuris kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, buvo suimtas ilgiau nei tris mėnesius. „Tai buvo trys mėnesiai be miego“ – taip vyras prisimena savo savijautą nelaisvėje. „Ir per visą tą laiką neįvyko nei vienas teismo posėdis“ - kalbėjo jis.

by Human Rights Monitoring Institute

Šaltis, smarvė ir neišpasakytas purvas – tokia daugelio areštinių kasdienybė. Žmonės ten keičiasi nuolatos. Nužudymais, prievartavimais ir ekonominiais nusikaltimais įtariami asmenys laikomi vienoje didelėje kameroje. Dažnai sulaikymas virsta suėmimu ir tada jau tęsiasi ne parą ir ne dvi.

Asmuo, kuris kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, buvo suimtas ilgiau nei tris mėnesius. „Tai buvo trys mėnesiai be miego“ – taip vyras prisimena savo savijautą nelaisvėje. „Ir per visą tą laiką neįvyko nei vienas teismo posėdis“ - kalbėjo jis.

Patyręs visą nužmoginimo ciklą areštinėje jis ir šiandien dar nėra pripažintas kaltu sukčiavimo byloje. Tik išsigąsdinta šeima, sutrikusi sveikata, sustojęs verslas, sugadinta reputacija visą gyvenimą primins šį gyvenimo epizodą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius, pristatydamas ŽTSI atlikto tyrimo "Suėmimas: policijos, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų" rezultatus, teigė kad Lietuvos teismai noriai skiria suėmimą, ir šiuo klausimu į Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytų standartų ne visada paisoma. Sprendimai sulaikyti įtariamąjį asmenį neretai „štampuojami“, patys pareigūnai pripažįsta, kad suėmimas kartais naudojamas kaip spaudimo priemonė.

Karoliui Liutkevičiui pritaria ir tyrime dalyvavęs prokuroras: „Izoliuotas žmogus, kai jo laisvės yra suvaržytos, ypač pagrindinė laisvė – judėti, yra labiausiai palaužiamas psichologiškai, galima tikėtis, kad toks žmogus greičiau prisipažins padaręs nusikaltimą.“

Vis gi, dalis tyrimo metu apklaustųjų manė, kad išsamesnė suėmimo pagrindų argumentacija, pavyzdžiui alternatyvių kardomųjų priemonių vertinimas, yra perteklinis reikalavimas.

Apklaustieji prokurorai ir teisėjai pripažino, kad žiniasklaidos reakcija turi įtakos per dažnam suėmimo taikymui. „Žmonėms patinka, kai žmones suima“ – visuomenės požiūrį apibendrino tyrime dalyvavęs teisėjas.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktas tyrimas patvirtino, kad Lietuvoje egzistuoja sisteminės problemos, susijusios su laisvę varžančių priemonių skyrimu. Bene rimčiausia iš jų – sąmoningas piktnaudžiavimas suėmimu. Didelė dalis tyrime dalyvavusių specialistų patvirtino, kad suėmimo kartais prašoma ir šis skiriamas suvokiant, kad realiai tai nėra būtina.