Tech & Rights

Nedraugiškai priimti: „Atvira migracija“ kviečia susipažinti su Lesbo pabėgėlių stovykla

Morijos registracijos stovykla, kuri kadaise buvo karinė bazė, oficialiai gali priimti tik 400 asmenų - deja, kasdien čionais atvyksta iki 2,000 pabėgėlių.

by Marìka Surace

Kas vyksta Lesbo saloje? Ar teisinga vadovautis „įvykių centro“ požiūriu? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, „ Atvira Migracija“ apsilankė Graikijoje esančioje Morijos registracijos stovykloje.

Atvira migracija“ nėra vien tik interneto svetainė, tai - platforma, kurioje pateikiami duomenys, informacija ir skirtingi požiūriai migracijos klausimais. Mes siekiame savo pasakojimuose pateikti tikslius skaičius, infografikas ir idėjas be išankstinio nusistatymo ir stereotipų.

Ir, pradėję nuo minties, kad migracija - tai kelionė, kurios metu tenka sustoti ties daugybe įvairių klausimų, priežasčių ir teisių, nusprendėme patys pakeliauti: nuvykome į Lesbą salą Graikijoje. Pastaraisiais mėnesiais į salą plūsta vis daugiau nuo karo, smurto ir persekiojimo savo kilmės šalyse bėgančių žmonių - migrantų, kuriems būtina tarptautinė apsauga ir kurie svajoja apie naują gyvenimą Europoje.

Turkijos teritoriniuose vandenyse šalies pakrančių apsaugos patrulis tempia pabėgėlių valtį, kuriai nepavyko pasiekti Lesbo. (REUTERS/Umit Bektas/Files)


Lesbo saloje teko regėti, kaip sunkiai, rizikuodami gyvybe nesaugiose valtyse, žmonės pasiekia Europos krantus,. Tų, kuriems pavyksta sveikiems nusigauti iki Graikijos, laukia nauja, kitokia kelionė, prasidedanti nuo trumpo sustojimo „įvykių centruose“ - tai yra, Italijoje, Graikijoje ir kitose pakraštinėse valstybėse narėse įsteigtuose ir ES valdomuose priėmimo centruose, kurie nustato migrantų ir pabėgėlių tapatybę bei paima jų pirštų antspaudus.

Stovykloje

Tačiau kaip veikia tokios įstaigos? Kaip užtikrinama teisė būti informuotam ir gauti teisinę pagalbą? Mums pavyko patekti į vieną iš svarbiausių įvykių centrų Europoje - Morijos registracijos stovyklą Lesbo saloje.

Nuo pakrantės (kur jiems buvo suteikta pagalba, jie gavo pavalgyti ir pasišildyti) į Moriją atvykę pabėgėliai stoja į ilgas eiles registracijai. Tą jie turi padaryti pirmiausia, tad kraupu, kad kartais eilėje be petraukos tenka prastovėti ištisą parą.

Pabėgėliai ir migrantai Lesbo migrantų registracijos centre. (REUTERS/Alkis Konstantinidis)


Sanitarijos sąlygos yra tiesiog nuvilia, dauguma žmonių lieka lauke, sėdi ant žemės, šeimoms buvo suręstos laikinos palapinės. Praradus savo vietą eilėje tenka grįžti į jos pradžią, todėl jos vos juda. Registraciją dažnai tenka laikinai sustabdyti, kadangi patiems stovyklos administratoriams sunku susitvarkyti su situacija.

Neviltis

Kai lankiausi Morijoje, kai kurie eilės priešakyje sutikti žmonės laukė jau 11 valandų. Jie pervargę, tačiau vis tiek atkakliai laukia - bet kas yra geriau už buvimą lauke, pavojuje, kalnuose ar jūroje.

Jie žino, kad turėdami dokumentus ir užregistruoti jie galės keliauti į Atėnus. Iš ten jie bandys nusikasti iki Makedonijos sienos, o toliau - ir į kitas Europos šalis.

Paplūdimiuose, pripučiamose valtyse, jų akyse matyti viltis. Stovykloje matyti tik nuovargis, neviltis ir netikrumas.

JTVPT, „Gelbėkit vaikus„, „Gydytojai be sienų“ ir kitos organizacijos stengiasi susitvarkyti su tokiu žmonių skaičiumi ir jų poreikiais. Deja, tiek daug žmonių tokioje vietoje, kaip Morija, padėti nelengva.

„Sveiki atvykę į Europą“

Praėjusių metų rugsėjį ES valstybės narės pareiškė, kad „įvykių centrai“ - geras sprendimas tiek migrantų, tiek Europos šalių atžvilgiu. Numatyti „įvykių centrai“ vaidintų lemiamą vaidmenį perkeliant pabėgėlius iš karo zonų ir atskiriant Viduržemio jūrą kirtusius ekonominius migrantus. Vadovaujantis „įvykių centrų požiūriu“ taip pat būtų lengviau grąžinti „neteisėtus migrantų.“

Tačiau mes nesame tikri, kad ar, atsižvelgiant į visišką paramos (apart maisto ir dokumentų) ten patekusiems žmonėms stoką, tai tikrai yra tinkamas sprendimas.

Pateikiame Federica Mameli slapta kamera nufilmuotą vaidzo įrašą iš Morijos stovyklos - štai kaip ji atrodo dabar, 2016 m. vasario mėn.


Pažiūrėjus filmuką, sunku situaciją vadinti „priėmimu į Europą“.

Su pilnu „Atviros migracijos“ reportažu susipažinti galima čia.