„Associazione Antigone“ liepos 28 d. šalies Deputatų rūmuose pristatė savo parengtą 2016 m. Italijos kalėjimų būklės ataskaitą. Prezentacijoje ir spaudos konferencijoje dalyvavo ir Kalėjimų administracijos departamento vadovas Santi Consolo.
Anot „Antigone“ pirmininko Patrizio Gonnella, vienas pirmųjų išties pastebimų rodiklių – bendrai išaugęs kalinių skaičius. 2015 m. birželio 30 d. šalyje buvo 52,754 kaliniai, kai tuo tarpu tą pačią dieną 2016 m. jų buvo jau 54,072. Tokiam augimui nėra jokios teisinės priežąsties – teisminėje sistemoje nebuvo jokių rimtų pokyčių, dėl kurių taip galėjo atsitikti.
Kas trečiam – kardomasis kalinimas
Tačiau situacija aiškėja pasidomėjus, dėl ko asmenys šiuo metu laikomi kalinimo įstaigose – iš 54,072-ų kalinių, 18,908-iems (34,9 proc.) yra skirtas kardomasis kalinimas. Tai reiškia, kad daugiau nei trečdalis kalinių vis dar laukia teismo, ir, kol nebuvo įrodyta kitaip, nėra oficialiai pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, kuriais jie kaltinami.
Kardomosios priemonės dažniausiai taikomos imigrantams, ypač pirmajame teismo proceso etape: ataskaitos pateikimo datą kalėjo apie 18,166 užsieniečių (33,5 proc. visų kalinių), kai tuo tarpu 2015 m. birželio 30 d. jų buvo 17,207 (32,6 proc.)
Taigi, augantį kalinių skaičių, regis, lėmė „policijos ir teismų darbas, kuris buvo labiau orietuotas į kalinimą nei anksčiau. Ši kardomoji priemonė turbūt taikoma rečiau, atsižvelgiant į tai, kad kalėjimai nėra taip perpildyti, kaip anksčiau,“ – kalbėjo Gonnella.
Tikėjimas
Kita svarbi išvada yra susijusi su užsieniečių tautybe: anksčiau dauguma jų buvo rumunai, dabar didžiausią dalį (17 proc.) sudaro marokiečiai.
Taip pat įdomi informacija apie kalinių religiją: 29,658 yra katalikai, 6138 - musulmonai, 2263 – stačiatikiai. Mažiau nei 300 išpažįsta kokį kitą tikėjimą. Santi Consolo spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad šie rodmenys yra ypač reikšmingi, kadangi labai svarbu suprasti radikalizacijos kalėjime riziką ir priežastis.
KAD vadovas taip pat teigė, kad būtina užtikrinti visų kalinių galimybę išpažinti savo tikėjimą, kadangi tai žabotų radikalizaciją ir teiktų dvasinę paramą to prašiusiems kaliniams.
Mūsų pasiūlymas
Vienas klausimų, kuriuos „Antigone“ aršiai diskutavo spaudos konferencijos metu – perėjimas nuo tokių kardomųjų priemonių, kaip suėmimas, prie alternatyvų (pavyzdžiui, probacijai).
Remiantis organizacijos išvadomis, 19,812 kaliniai privalo dar atlikti trijų metų ar trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, kuriems būtų galima taikyti alternatyvias priemones. 56,2 proc. visų nuteistųjų yra skiriama trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, kurią būtų lengva pakeisti kažkuo kitu.
Negana to, alternatyvios priemonės taip pat yra veiksmingos: „Antigone“ duomenimis, 2015 m. tik 0,79 procentų asmenų, kuriems jos taikomos, vėl nusikalto paleisti į laisvę.
Dėl to „Antigone“ pradėjo kampaniją „20x20“, ragindama Italijos kalėjimų administraciją užsibrėžti iki 2020 m. skirti 20 procentų savo finansinių išteklių alternatyvių priemonių įgyvendinimui.
Ataskaitos pristatymo pabaigoje buvo pradėta nauja kampanija dėl izoliavimo praktikos (tiek drausminės, tiek teisminės) reformos, pristatant įstatymo projektą, kuriuo numatoma: izoliaciją taikyti tik kraštutiniais atvejais, kai tai yra neišvengiama; teisminės izoliacijos (arba izoliacijos, skiriamos suimtam asmeniui, kuriai šiuo metu nėra jokių apribojimų, kai drausminė izoliacija negali tęstis daugiau nei 15 dienų) maksimalios trukmės apribojimas iki 15-os dienų; drausmės komiteto sudėties pokyčiai; kitos priemonės, susijusios su izoliacija.