Tech & Rights

Lietuvos parlamentas apribojo žiniasklaidos teisę kritikuoti politikus

Parlamentarai Lietuvoje vienbalsiai priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis apribojo teisę kritikuoti viešus asmenis.

by Human Rights Monitoring Institute

Lietuvos Seimo nariai balsavo už Civilinio kodekso pataisas, kurios ženkliai susilpnino žodžio ir žiniasklaidos laisvę šalyje.

Naikina papildomą apsaugą žiniasklaidai

Šiuo metu šalies Civilinis kodeksas numato, kad skleidžiant informaciją apie viešus asmenis ir jų veiklą suteikiama daugiau laisvės, nei kad skleidžiant ją apie privačius asmenis.

Jei paaiškėja, kad apie viešą asmenį paskleista informacija yra klaidinga, tačiau ją skleidęs asmuo gali įrodyti, jog veikė sąžiningai ir nežinojo, kad informacija neatitinka tikrovės, jam negali kilti atsakomybė ir reikalauti iš jo piniginės kompensacijos nėra leidžiama.

Ši papildoma apsauga visų pirma reikalinga žurnalistams, kad jie netrukdomai galėtų atlikti savo darbą ir informuoti visuomenę apie viešus asmenis bei jų veiklą.

Gins politikų orumą

Gruodžio 8 d. įstatymų leidėjai šią tvarką pakeitė. Priimtoje pataisoje numatyta, kad papildoma apsauga netaikoma, kai, paskleidus klaidingą informaciją, pažeminama žmogaus garbė ir orumas.

Pataisos priimtos motyvuojant tuo, kad panaikinus baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, reikėjo numatyti galimybę gintis nuo įžeidimo civiline tvarka.

Tačiau tokia pataisa parlamento nariai faktiškai panaikino papildomą apsaugą žurnalistams. Iš esmės visais atvejais neteisingos informacijos paskleidimas gali turėti neigiamos įtakos viešo asmens reputacijai ir taip pažeminti jo asmens garbę ir orumą.

Gali atgrasinti žurnalistus nuo kritikos

„Šiais pakeitimais keliama rimta grėsmė žiniasklaidos darbui, kadangi sudaromos prielaidos į civilinę atsakomybę traukti žurnalistus už jų išsakomą kritiką viešų asmenų veiksmams, teigiant, kad ji neatitinka realybės ir žemina viešo asmens garbę ar orumą“, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas Karolis Liutkevičius.

Anot teisininko, toks reguliavimas gali turėti stiprų atgrasantį poveikį žiniasklaidai atlikti savo tiesioginę pareigą – informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais. Žiniasklaidos laisvė apima ir žurnalisto teisę hiperbolizuoti ar net provokuoti, polemizuoti ir imtis stiprios kritikos, atliekant savo, kaip viešojo intereso sergėtojo, vaidmenį.

Politikų kritikos ribos – itin plačios

„Kritika ir vertinamieji teiginiai negali būti sulyginami su įžeidimu, o teisę kritikuoti valdžios institucijų ir pareigūnų darbą laiduoja šalies Konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija.“

K. Liutkevičiaus teigimu, Europos žmogaus teisių teismas ne kartą išaiškino, jog politiko, veikiančio pagal savo viešus įgaliojimus, kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens.

Politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos kritikai.

Gintis gali ir dabar

Pataisos įsigaliotų tik Prezidentai pasirašius parlamento priimtą įstatymą. Žurnalistų bendruomenė net keliais viešais laiškais kreipėsi į Prezidentę, prašydami šias pataisas vetuoti.

Nuomonę dėl pataisų Prezidentei išsiuntė ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

ŽTSI vertinimu, tiek vieši, tiek privatūs asmenys ir dabar gali ginti savo garbę ir orumą, jeigu apie juos piktavališkai skleidžiama melaginga informacija. Todėl Civilinio kodekso pakeitimai lems ne geresnę žmogaus orumo apsaugą, o didesnį žodžio ir žiniasklaidos laisvės varžymą Lietuvoje.

media freedom , free speech