Panelę kartu su Žmogaus teisių namais, GONG ir Taikos studijų centru organizavo Pietryčių Europos informatorių apsaugos koalicija (angl. „The Southeast Europe Coalition on Whistleblower Protection“).
Informatoriams dažnai grasinama arba jie yra persekiojami, tad svarbu sukurti sistemą jų apsaugai. Tą galima pasiekti ir per Kroatijos kovos su korupcija strategiją.
Kroatija atsilieka
GONG atstovės Duje Prkut teigimu, Kroatija yra vienintelė regiono valstybė be įstatymo, kuris užtikrintų informatorių apsaugą, ir dėl to šalis atsilieka nuo Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Albanijos, Makedonijos ir kitų, teisinėmis priemonėmis apsaugančių šiuos asmenis.
Mark Worth, vienas iš Pietryčių Europos informatorių apsaugos koalicijos koordinatorių, nurodė, kad, tai nėra „perdėtas atsargumas dėl kiekvienos smulkmenos“: Kroatijoje jau buvo išpuolių prieš asmenis, kurie praneša apie neteisybę, nors pačių atvejų, kai tokia informacija nutekinama, šalyje nėra daug. Jis atkreipė dėmesį į atvejus visame pasaulyje, kai įstatymų pažeidimus atskleidę žmonės buvo nubausti, ir pridūrė, kad būtina tam padaryti galą, mat viešojo intereso gynimas yra žmogaus teisė.
Pranešti kam? Pažeidėjui?
Albanijos demokratijos ir mediacijos instituto atstovo Arjan Dyrmishi teigimu, įstatymas yra ir svarbus, ir būtinas, tačiau reikia žiūrėti teisinių spragų, kurios užkirstų kelią informatoriams pasinaudoti savo teisėmis. Vienas tokių pavyzdžių - Kosovas, mat ten įstatymas buvo priimtas vien tik norint suderinti šalies teisės aktus su ES reglamentais, pabrėžė Kosovo Balkanų tiriamosios žurnalistikos tinklo atstovė Albulena Sadiku.
Kosove užtikrinti informatorių apsaugą dažnai net nėra įmanoma, mat informatorius visų pirma apie pažeidimą privalo pranešti savo viršininkui - dažniausiai būtent tam asmeniui, kuris ir nusižengė įstatymui. Jei nusprendžiama tiesiogiai informuoti žiniasklaidą, asmens apsauga nėra užtikrinama.
Sadiku pabrėžė, kad tai atbaido žmones ir sukuria daug problemų, tačiau tikėtina, kad įstatymas bus patobulintas. SCOOP-Makedonija Tiriamosios žurnalistikos centro atstovas Alexander Bozhinovski taip pat to tikėjosi - jo nuomone, būtina užtikrinti, kad apie pažeidimą nusprendęs pranešti asmuo gali kreiptis į asmenį, kuriuo pasitiki. Makedonijoje veikia puiki informatorių apsaugos sistema, tolygi liudytojų apsaugai, tačiau lig šiol niekas nėra ja pasinaudojęs.
Tačiau informatoriaus statusą gauti apskritai yra sudėtinga, mat reikia laikytis ne tik nustatytos tvarkos, bet ir leisti valstybės tyrėjams prieiti prie visų informacijos šaltinių, įskaitant žmonių vardus.
Nėra politinės valios
Kroatijos žurnalistų asociacijos pirmininkas Saša Leković taip pat pabrėžė esamų prieš žurnalistus nukreiptų įstatymų svarbą ir perspėjo apie šalies teisės aktuose numatytas nuostatas dėl pažeminimo, kurios dažnai pastato žurnalistus į nepavydėtina padėtį. Žinoma, apie pažeidimus praneša ne tik žurnalistai - tai gali padaryti bet kuris neteisėtus veiksmus pastebėjęs pilietis.
Bosnijos ir Hercegovinos (kurioje galioja informatorių apsaugos įstatymas) Informatorių centro „Luna“ atstovas Nedim Hadrović pabrėžė nevyriausybinių organizacijų svarbą ir pažymėjo, kad informatorių apsaugą užtikrinti gali ir trumpas, tačiau aiškus įstatymas, kuris nepakenktų niekam instituciniu lygmeniu.
Taigi, panelės nariai dar kartą pabrėžė politinės valios svarbą norint priimti informatorių apsaugos įstatymą. Toks instrumentas skatintų žmones pranešti apie neteisėtą ir neetišką veiklą, o visi pažeidėjai suprastų, kad yra didelė tikimybė, jog jų veiksmai bus atskleisti.