1999 m. Plevene gimusi pareiškėja Darina (netikras mergaitės vardas) augo asocialioje šeimoje ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. atsidūrė vaikų krizių centre.
Po metų vietos kovos su asocialiu jaunimo elgesiu komitetas paprašė teismo priimti nutartį dėl pareiškėjos perkėlimo į švietimo centrą, visų pirma siekiant apsaugoti ją nuo galimo seksualinio išnaudojimo.
Teismas atsisakė patenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad tokio tipo institucijos neužtikrina palankios aplinkos ir gyvenimas švietimo centre gali neigiamai paveikti mergaitės psichologinę ir socialinę raidą.
Bandė nusižudyti
Praėjus mėnesiui po teismo sprendimo vietos komitetas vėl kreipėsi į teismą su prašymu priimti nutartį dėl Darinos perkėlimo į švietimo centras. Šįkart savo prašymą komitetas motyvavo tuo, kad mergaitė nuolatos bėgdavo iš institucijos, buvo kilusi iš nestabilios šeimos ir dažnai susitikinėdavo su žmonėmis, kurie skatindavo ją elgtis nedorai ir teikti „seksualines paslaugas.“
Šį kartą teismas liepė Dariną uždaryti į švietimo centrą, nors pati mergaitė patekti ten visai nenorėjo. Likus vos keletui dienų prieš persikraustymą mergaitė pabandė nusižudyti. .
Po dviejų dienų ligoninėje ji buvo išsiųsta į Podemo kaime esančią internatinę mokyklą. Seksualines paslaugas ją prašę teikti žmonės taip ir liko nenubausti.
Skaitė jos laiškus
2014 m. Darina kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Mergaitę geranoriškai už dyką atstovavo Bulgarijos Helsinkio komiteto (BHK).
Darinos teigimu, sprendimas skirti jai globą švietimo centre pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (teisę į laisvę ir saugumą). Negana to, ji tvirtino, kad nebuvo jokių galimybių teismui tinkamai peržiūrėti šį sprendimą, kas pažeidė 5 straipsnio 4 dalį (teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo).
Ji taip pat skundėsi, kad laiškų tikrinimas ir telefono pokalbių klausymasis įstaigoje pažeidžia Konvencijos 8 straipsnį (teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą).
EŽTT paskelbtame sprendime buvo nustatyta, kad Bulgarija pažeidė Darinos 5 straipsnio 4 dalies teises, mat jai nebuvo užtikrinta reguliarios ir automatiškos jos sulaikymo teisėtumo teisminės priežiūros galimybė. Bulgarijos teisės aktai nenumato reikalavimo teismams periodiškai peržiūrėti sprendimus, o internatinėse mokyklose gyvenantys vaikai ir jų tėvai neturi teisės reikalauti peržiūrėti šią švietimo priemonę.
Teismas taip pat nusprendė, kad nuolatinė Podemo centre gyvenančių nepilnamečių korespondencijos peržiūra ir visų Darinos telefono pokalbių su šeimos nariais, žmogaus teisių organizacijų ir kitais klausymasis nėra grindžiami atskiru rizikos įvertinimu ir pažeidžia Konvencijos 8 straipsnį.
Kviečiame susipažinti su pranešimu spaudai (anglų k.)