Europos Parlamentui: prašome, užtikrinkite kiekvienai moteriai ES teisę į saugų ir teisėtą abortą

Pasaulinės kovos už teisę į saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą dienos proga Europos pilietinių laisvių organizacijos parengė peticiją Europos Parlamentui, kuria prašoma užtikrinti žmogaus teisių standartų apsaugą šiuo klausimu.

by LibertiesEU

Žmogaus teisių tarptautinėje teisėje yra pripažinta, kad galimybė saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą yra itin svarbi moterų ir mergaičių gebėjimui veiksmingai ginti bei naudotis savo žmogaus teisėmis - tokiomis, kaip teisė į gyvybę, nediskriminavimą, lygybę, sveikatą ir privatumą. JT konvencijų komitetai (angl. „treaty bodies“) yra daug kartų išreiškę susirūpinimą dėl sąryšio tarp abortą ribojančių įstatymų, slaptų, nesaugių abortų ir aukšto motinų mirštamumo bei sergamumo. Kai abortas yra ribojamas įstatymų, pagrindinė problema yra tai, kad teisėtai pasidaryti abortą sunku net teisę į šią procedūrą turinčioms moterims. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad valstybei priėmus tam tikrais atvejais abortą leidžiančius įstatymus, ji negali pertvarkyti savo teisinės sistemos taip, kad būtų ribojama reali galimybė pasinaudoti tokia teise. JT konvencijų komitetai taip pat yra patvirtinę, kad šalyse, kuriose abortas yra leidžiamas, valstybė privalo užtikrinti šios procedūros prieinamumą, pasiekiamumą, tinkamumą ir aukštą kokybę. Tiek Žmogaus Teisių Teismas, tiek JT konvencijų komitetai yra nustatę, kad abortą ribojančius įstatymus galima prilyginti nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui su žmogumi.

Tačiau keliose ES šalyse moterims, norinčioms saugiai, teisėtai bei laikantis minėtų žmogaus teisių standartų nutraukti nėštumą, atsirado - arba netolimoje ateityje atsiras - svarbių kliūčių. Šių valstybių tarpe yra:

Ispanija

2013 m. gruodžio mėnesį Ispanijos Ministrų Taryba patvirtino „vaisiaus gyvybę ir nėščių moterų teises saugančio“ įstatymo projektą. Palyginus su dabar šalyje galiojančiais įstatymais, šis buvo žingsnis atgal - jis numato griežtus moterų galimybės pasinaudoti teisėtomis ir saugiomis aborto paslaugomis apribojimus. Įstatymo projektas leistų teisėtai ir saugiai nutraukti nėštumą tik dviem atvejais: kai kyla pavojus moters fizinei ar psichinei sveikatai ir kai moteris pastoja dėl seksualinio smurto. Dėl įstatymo projektų taip pat atsirastų daug neproporcingų kliūčių: septynių dienų laukimo laikotarpis; priverstinis konsultavimas; reikalavimai, kad procedūrai sutikimą duotų trečios šalys (jei merginai dar nėra sukakę 18 metų arba jei moteris yra teisėtai globojama); galimybė sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjui atsisakyti vykdyti procedūrą dėl vidinių įsitikinimų, neužtikrinant, kad sistema moteris laiku nukreiptų pas kitą paslaugų tiekėją; reikalavimas pateikti dviejų skirtingų specialistų (nei vienas jų negali būti tai moteriai abortą atliksiantis gydytojas) medicinines išvadas, patvirtinančias, kad nėštumas kelia rimtą pavojų moters gyvybei ar fizinai ar psichinei sveikatai; mechanizmų, kurie galėtų veiksmingai išaiškinti ir išspręsti gydytojų nuomonių ar moters ir gydytojų nuomonių nesutapimus, nebuvimas; draudimas visiems centrams, įstaigoms ar medicinos tarnyboms reklamuoti ar bet kokiu kitu būdu skleisti informaciją apie nėštumą nutraukti galinčias priemones, metodus ar procedūras; reikalavimas nėštumą nutraukti norinčiai seksualinio smurto aukai iš pradžių kreiptis į policiją; ir kiti. Dėl šių kliūčių moterys gali pradėti rinktis neteisėtą ir nesaugų abortą, arba bandyti nėštumą nutraukti svetur.

Nors ministras pirmininkas Mariano Rajoy ir paskelbė, kad įstatymo projektas buvo atšauktas, jo pažadas įvykdyti teisės reformą, neleidžiančią mergaitėms iki 17 metų nutraukti nėštumą be tėvų sutikimo, vis dar kelia nerimą. Be to, ateityje vėl gali būti siūloma įgyvendinti abortą ribojančią teisinę reformą, dėl kurios kils pavojus merginų ir moterų galimybei naudotis saugiomis ir teisėtomis aborto paslaugomis.

Lietuva

2014 m. pavasarį Seimo svarstytas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas - tai dar vienas valstybės bandymas moterų teisės į privatumą, sveikatą ir gyvybę sąskaita reglamentuoti visuomenės moralę.

Įstatymo projekte buvo numatyti tik du atvejai, kuomet leidžiama teisėtai nutraukti nėštumą: kai nėštumas akivaizdžiai kelia grėsmę moters gyvybei, arba kai nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų. Tačiau net ir šiais atvejais nėštumą galima nutraukti tik tuomet, jei nuo jo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių. Įstatymo projektas įpareigoja ypač pažeidžiamas moteris - teisiškai neveiksnias mergaites ir moteris - gauti vieno tėvų ar globėjų raštišką sutikimą. Dėl numatytų baudžiamojo kodekso pakeitimų nėštumo nutraukimas visais kitais atvejais būtų laikomas nusikaltimu, baudžiamu viešaisias darbais, areštu arba laisvės atėmimu. Pakeitimuose numatyta, kad net „rimtą žalą negimusiam kūdykiui padariusi“ motina gali būti baudžiauma laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Visai neseniai JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas savo priimtose išvadose dėl Lietuvos paragino šalies valdžią „nepriimti moterų teisę į teisėtą ir saugų nėštumo nutraukimą ribojančių įstatymų ar pakeitimų, o vietoj to priimti atidėtus įstatymus dėl reprodukcinės sveikatos ir dirbtinio apvaisinimo.“

Nors Seime dar nevyko balsavimas dėl siūlomo įstatymo projekto, dabar yra svarstomos naujos iniciatyvos, kuriomis siekiama įteisinti privalomą 72 valandų laukimo laikotarpį. Laukimo laikotarpis sukeltų nežmoniškus emocinius bei financinius sunkumus moterims, kurios ir taip jau ilgą kankinosi su vienu sunkiausių sprendimų savo gyvenime.

Vengrija

2012 m. įsigaliojusiame Pagrindiniame įstatyme yra numatyta konstitucinė nuostata, kad vaisius yra saugomas nuo pat apvaisinimo momento - dėl to, nors pats abortą iki 12-os nėštumo savaitės leidžiantis įstatymas dar nebuvo pakeistas, ateityje gali būti bandoma riboti nėštumo nutraukimą. Be to, vyriausybė teisinėmis ir kitomis priemonėmis bando sudaryti kliūčių moterų apsisprendimo teisei - tokiomis priemonėmis, kaip: klaidinančios aborto kampanijos vykdymas už ES pinigus (pažeidžiant finansavimo programos taisykles), kuri gyvą ir išsivysčiusį vaisių vaizduojančiais reklaminiais stendais siekė atbaidyti žmonės nuo aborto; žeminančių ir atgrasių patarimų moterims teikimas, taip pat biurokratinių leidimų procedūros, kuria lengvai galima piktnaudžiauti, įsteigimas; moterų skatinimas neatskleisti nėštumo kitiems, o pagimdytą vaiką atiduoti įvaikinti - jei nėščia paauglė nusprendžia gimdyti „slapta“ ir vaiką atiduoda, jai nereikia apie tai pranešti tėvams, kai tuo tarpu nėščia moteris privalo jiems pranešti apie abortą; ir abortą sukeliančių piliulių uždraudimas nepateikiant jokių mokslinėmis išvadomis pagrįstų argumentų, dėl ko pacientai, jei tik leidžia jų finansai, yra priversti vykti į Austriją.

Jungtinės Tautos jau kritikavo šias priemones. 2013 m. vasario mėnesį Diskriminacijos panaikinimo komitetas atliko tyrimą dėl Vengrijos ir išreiškė susirūpinimą dėl moterų apsisprendimo teisės. Komitetas paragino Vengriją suteikti visoms moterims galimybę nutraukti nėštumą be privalomojo konsultavimo, laikomo nepagrįstu reikalavimu. Komitetas pabrėžė, kad valstybė privalo nesikišti į moterų reprodukcines teises ir kad būtina nutraukti aborto stigmatizacijos kampaniją. Be to, Komitetas nurodė, kad yra labai svarbu suteikti galimybę naudotis kontraceptinėmis priemonėmis.

Airija

Abortą reglamentuojantys Airijos įstatymai - bene griežčiausi įstatymai visoje Europos Sąjungoje. Moteris gali nutraukti nėštumą tik tais atvejais, kai kyla „tikras ir rimtas pavojus“ jos gyvybei. Kitaip, pagal Gyvybės apsaugos nėštumo metu įstatymo 22 dalį, abortas yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 14 m. - net ir išžaginimo, kraujomaišos, vaisiui mirtinų anomalijų ar rimto pavojaus motinos sveikatai atveju. Kita vertus, įstatyme nėra apibrėžta, kas yra „tikras ir rimtas pavojus“ nėščios moters gyvybei. Profesionalūs medikai perdėm atidžiai stebi apie savižudybę galvojančias moteris, dėl ko šioms gali tekti kentėti dar didesnes psichines kančias. Tik tam pinigų užtektinai turinčios moterys gali užsienyje pasidaryti abortą, tad įstatymas veikia diskriminuojančiai. Tačiau įstatymas taip pat numato baudžiamąsias sankcijas sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjams, kurie nukreipia moteris pas aborto paslaugų tiekėjus už Airijos sienų. 2014 m. priimtose išvadose dėl Airijos JT Žmogaus teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl tokios situacijos šalyje ir paragino valstybę, be kita ko, „pataisyti abortą reglamentuojančius įstatymus, jų tarpe - ir šalies Konstituciją, ir papildomai numatyti išimtis išžaginimo, kraujomaišos, rimto pavojaus motinos sveikatai ir vaisiui mirtinų anomalijų atvejais“, ir „įvairiais kanalais pateikti daugiau informacijos apie galimus sprendimus netikėto nėštumo atveju bei užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai nėra baudžiami už informacijos apie saugias aborto paslaugas užsienyje teikimą.“

Italija

Italijoje abortas yra reglamentuojamas 1978 m. priimto Įstymo Nr. 194, kuris leidžia moterims per pirmasias 90 nėštumo dienų viešoje įstaigoje nutraukti nėštumą, o ketvirtą ir penktą nėštumo mėnesį - tik jei yra su sveikata susijusių priežasčių. Tačiau nerimą kelią itin dažnas atsisakymas atlikti procedūrą dėl vidinių įsitikinimų - šiuo metu tai daryti atsisako beveik septyni iš dešimties valstybinėje tarnyboje dirbančių ginekologų. Taigi teisėtai nutraukti nėštumą galinčios moterys gali būti priverstos vykti į kitą sveikatos priežiūros įstaigą Italijoje ar svetur, arba bandyti nėštumą nutraukti be kompetetingų sveikatos priežiūros institucijų pagalbos ir kontrolės - arba išsigąsti ir nepasinaudoti įstatymų suteikta teise. Europos Tarybos Europos socialinių teisių komitetas jau pareiškė esąs labai susirūpinęs dėl tokio didelio atsisakymų skaičiaus. 2013 m. priimtame sprendime buvo nustatyta, kad tokia padėtis diskriminuoja ir pažeidžia teisę į sveikatą.

Rumunija

Nors šiuo metu Rumunijoje tam tikrais atvejais galima teisėtai atlikti abortą, pastaraisiais metais ne vieną kartą buvo bandyta moterų teisių sąskaita įteisinti itin didelius aborto apribojimus. 2012 m. buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris verstų aborto norinčias moteris iš pradžių sudalyvauti „konsultavimo“ sesijoje. Sesijos metu moteriai būtų rodomi vaizdo klipai ir vaizdai apie tai, kad abortu iš tiesų yra nutraukiama gyvybė, o po to ji būtų priversta laukti penkias dienas, kol galiausiai galėtų teisėtai nutraukti nėštumą. Taip ir nepriimtas (nepaisant didelio palaikymo) įstatymo projektas iš esmės siekė traumatizuojančiais vaizdiniais ir praktinėmis kliūtimis atbaidyti moteris nuo aborto.

Norime, kad dėl panašių iniciatyvų ateityje nekiltų pavojus moterų teisėms.

Lenkija

1993 m. Lenkijoje priimtas Šeimos planavimo, žmogaus vaisiaus apsaugos ir teisėto nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymas - vienas griežčiausių aborto įstatymų visoje Europje. Dėl sveikatos priežasčių aborto norinčios moterys privalo gauti atitinkamos medicinos srities gydytojo pažymą, o jei aborto siekiama dėl vaisiaus anomalijų, reikia pažymos iš genetinių defektų specialisto; išžaginimo ar kraujomaišos atvejais būtina pateikti prokuroro išduotą pažymą. Įstatymas taip pat numato privalomą trijų dienų laukimo laikotarpį ir konsultavimą. Vyresnės nei 13-os metų moterys privalo raštu pateikti prašymą dėl aborto, o nepilnamečiams reikia raštiško globėjo sutikimo arba - jei sutikimas nebuvo duotas - teismo leidimo. Gydytojai ir ligoninės labai dažnai remiasi sąžinės įsitikinimais ir atsisako atlikti abortą, o sveikatos priežiūros institucijų nukreipimų sistema yra itin sudėtinga. Nukreipimai dažnai atmetami. Nuo 2008 m. galima užginčyti gydytojo išvadas, tačiau šis procesas trunka ilgai ir nėra lengvas, tad praktikoje šiais atvejais abortas tampa neįmanomas. Dėl visų šių kliūčių ir barjerų, moterims realiai yra itin sunku - arba išvis neįmanoma - pasinaudoti teisėtomis aborto paslaugomis. Trijose svarbiose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra nustatęs, kad Lenkijos aborto reglamentavimo sistema ir sveikatos priežiūros praktika prieštarauja šalies įsipareigojimams pagal Konvenciją.

Gydytojai piktnaudžiauja sąžinės įsitikinimais, vengdami aborto. Kartais tuo naudojasi ištisos teisėtai nėštumo nutraukti nenorinčios ligoninės. Vis dar trūksta veiksmingų gydytojų sprendimų peržiūros mechanizmų. Po sprendimo Tysiąc prieš Lenkiją byloje Ligonių teisių įstatyme įtvirtinta reglamentavimo sistema neleidžia veiksmingai apskųsti gydytojo sprendimo Medicinos komisijai.

Graikija

Teisėto aborto reikalavimai Graikijoje yra išdėstyti šalies baudžiamajame kodekse, kas iš esmės parodo moralinį nepritarimą šiam žingsniui. Baudžiamojo kodekso 304 straipsnyje yra pateikti keturi teisėto aborto atvejai: visais atvejais iki 12-os nėštumo savaitės; jei moteris pastojo dėl nusikalstamos veikos (išžaginimo ar pan.), iki 19-os nėštumo savaitės; jei prenatalinė diagnostika aptiko rimtų problemų kūdikio sveikatai, iki 24-os savaitės; bet kuriuo metu, jei kyla rimtas pavojus motinos gyvybei ar jos psichinei sveikatai.

Iššūkiai Graikijoje yra susiję su galimybėmis įsigyti kontraceptinių priemonių ir su lytiniu žmonių, ypač paauglių, švietimu. 2013 m. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas išreiškė savo susirūpinimą dėl „itin mažo veiksmingų, aušktos kokybės kontraceptinių priemonių naudojimo, dėl ko moterys naudoja abortą šeimos planavimui“ ir ragino Graikiją „tobulinti ir plėsti, taip pat ir subsidijuoti, galimybes pasinaudoti veiksmingais ir įperkamais kontracepcijos būdais, jų vartojimą“. Kita vertus, JT Vaiko teisių komitetas „su nerimu atkreipė dėmesį į ribotas paauglių žinias apie reprodukcinę sveikatą“ ir ragino valstybę „didinti konfidencialių ir jaunimui draugiškų sveikatos priežiūros tarnybų prieinamumą šalyje, didinti kontraceptinių paslaugų prieinamumą ir skatinti paaugliams skirtą lytinį švietimą.“

Bulgarija

Bulgarijoje moterims nutraukti nėštumą leidžiama iki 12-os nėštumo savaitės. Nuo 12-os iki 20-os savaitės abortas leidžiamas tik tuo atveju, jei moteris serga nustatyta liga, dėl kurios gali kilti pavojus jos sveikatai, gyvybei ar vaisiaus gyvybingumui. Po to abortas leidžiamas tik jei moters gyvybė yra pavojuje arba jei yra nustatomi rimti vaisiaus pakenkimai. Kaip ir Graikijoje, problemos Bulgarijoje yra susijusios su negebėjimu naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis bei įperkamais kontraceptikais. Valstybinis sveikatos draudimas Bulgarijoje nedengia nei kontraceptinių priemonių, nei aborto - išskyrus tuos atvejus, kai pastarasis yra atliekamas dėl medicininių priežasčių. Galimybę teisėtai nutraukti nėštumą riboja įstatymai - merginos iki 18 metų privalo gauti raštišką tėvų, o globojamos moterys - teisėtų globėjų sutikimą. Nėštumo nutraukimą dėl medicininių priežasčių turi patvirtinti speciali gydytojų komisija. 2012 m. JT Ekonominė ir socialinė taryba paragino valstybę „užtikrinti veiksmingą lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą paaugliams, ir galimybę nėščioms moterims bei merginoms pasinaudoti specializuota medicinine priežiūra.“ Tais pačiais metais JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas paragino Bulgariją „dėti daugiau pastangų į sisteminį lytinių ir reprodukcinių teisių švietimo skatinimą, taikytis į paauglius ir paaugles, įskaitant ir tuos, kurie yra profesinėse mokyklose, ypač daug dėmesio skiriant nėštumo tarp itin jaunų žmonių prevencijai, o taip pat tiekti tinkamas šeimos planavimo paslaugas ir pasirūpinti, kad būtų įperkamų kontraceptikų.“ Panašias išvadas 2008 m. Bulgarijai pateikė ir JT Vaiko teisių komitetas.

Išvados

Aborto draudimas ar teisėtą abortą atlikti praktiškai neleidžiančios priemonės tik apsunkintų moterų gyvenimą šiose sudėtingose, streso kupinose situacijose; tai taip keltų pavojų žmonių gyvybei. Sudėtinga problema neišsispręs savaime vien dėl to, kad moteris bus įsprausta į kampą - tačiau tai beveik garantuotai privers ją rizikuoti savo sveikata bei gyvybę ir bėgti į labiau civilizuotą valstybę, kurioje ši procedūra yra leidžiama. Jei Jums rūpi moterų ir dar negimusių kūdikių gyvybės, paprašykite Europos Parlamento priimti pagarbą žmogaus teisių standartams, jų tarpe - galimybę visoms moterims naudotis saugaus ir teisėto aborto paslaugomis, valstybėse narėse užtikrinančias priemones. Visose ES šalyse moterys turi galėti įsigyti įperkamų kontraceptikų ir naudotis pagalbinėmis paslaugomis - o kai jos ryžtasi abortui, šalys privalo užtikrinti, kad ši paslauga yra veiksminga, ja galima pasinaudoti laiku, saugioje ir profesinėje aplinkoje, be jokių nepagrįstų kliūčių ir išankstinio priešiškumo.

Kampanija pradėta šių pilietinės visuomenės organizacijų iniciatyva: „Rights International Spain“, Vengrijos pilietinės laisvių sąjungos, Italijos pilietinių ir politinių teisių koalicijos (CILD), Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lenkijos Helsinkio žmogaus teisių fondo, Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacijos - Helsinkio komiteto (APADOR-CH), Graikijos žmogaus teisių lygos, Graikijos Helsinkio stebėtojo ir Bulgarijos Helsinkio komiteto.